Taip buvo padėtas taškas ne vienerius metus besitęsiusioje istorijoje, kai keleiviui iš kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ pagaliau buvo priteisti už poilsinę išvyką sumokėti beveik 5 tūkst. Eur, be to, teismo sprendimu kelionių organizatorius turės sumokėti beveik 4 tūkst. Eur atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas.
Bylą iškėlęs vyras teigė, kad dar 2020 m. vasarį, tarpininkaujant kelionių pardavimo agentei, su „Tez Tour“ sudarė sutartį dėl kelionės į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Sutartyje kelionių organizatorius buvo įsipareigojęs trims poilsiautojams užtikrinti poilsinę kelionę į JAE ir suteikti paslaugas: kelionę lėktuvu maršrutu Vilnius–Dubajus-Vilnius, 7 nakvynių apgyvendinimą 5 žvaigždučių viešbutyje, maitinimą „viskas įskaičiuota“, pervežimą oro uostas–viešbutis–oro uostas, kelionių organizatoriaus atstovo paslaugas. Ieškovas už tai kelionių organizatoriui sumokėjo 4 834 Eur.
Kaip nurodė ieškinį pateikęs poilsiautojas, 2020 m. vasario mėnesį JAE ėmė sparčiai daugėti COVID-19 atvejų, viešbučiuose buvo skelbiamas karantinas, juose apsigyvenę asmenys nebuvo iš viešbučių išleidžiami, be to, JAE buvo uždaromos mokyklos. Tuo metu Užsienio reikalų ministerija (URM) savo interneto svetainėje skelbė su COVID-19 susijusią informaciją asmenims, vykstantiems į užsienio valstybes. Nuo 2020 m. sausio 8 d. šioje svetainėje buvo skelbiama rekomendacija į JAE vykstantiems asmenims imtis atsargumo priemonių, o nuo 2020 m. kovo 12 d. rekomenduota asmenims atidėti visas keliones ir artimiausią mėnesį nevykti į visas užsienio valstybes, įskaitant ir JAE. Kadangi COVID-19 grėsmė buvo akivaizdi, 2020 m. vasario 27 d. ieškovas kreipėsi į kelionių organizatorių, prašydamas nutraukti sutartį, o už kelionę sumokėtus pinigus leisti panaudoti kitai kelionei, kurią galima būtų vykdyti Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus apie sumažėjusią (išnykusią) COVID-19 grėsmę.
Anot ieškovo, kelionių organizatorius atsisakė tenkinti jo prašymą, atsakyme nurodė, jog URM nėra pateikta rekomendacijų nevykti į JAE, o „Tez Tour“ partneriai JAE patikino, kad kurortuose gyvenimas vyksta kaip įprasta, nėra jokių trikdžių, dėl kurių turizmo paslaugos negalėtų būti suteiktos ar nebūtų įmanoma įvykdyti kelionę pagal sutartį.
Ieškovas teigė, kad sprendimą nevykti į turistinę kelionę lėmė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės – sparčiai plintantis ir pavojingas virusas, taigi šiuo atveju egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, kurių šalys negalėjo valdyti. Dėl šių priežasčių ieškovo elgesys, atsisakant kelionės, atitiko atsargaus, socialiai atsakingo vartotojo elgesį, jis turėjo teisę pasinaudoti sutarties nutraukimo galimybe, o pasaulyje dėl COVID-19 susiklosčiusi pavojinga situacija turėjo būti vertinama būtent kaip neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, tačiaua kelionių organizatorius netinkamai vertino su turistine kelione susijusią riziką ir nepagrįstai netekino prašymo dėl sutarties nutraukimo, nuspręsdama, kad sutartis nutraukta likus nuo 10 iki 3 dienų iki išvykimo, todėl gali būti išmokama tik 80 proc. kelionės kainos.
Su pareikštu ieškiniu „Tez Tour“ nesutiko ir nurodė, kad jau sutarties sudarymo metu vyko COVID-19 plitimas kelionės tikslo vietoje – JAE, o visos ieškovo išvardytos aplinkybės įvyko jau pasibaigus sutartyje nurodytam kelionės laikotarpiui.
„Ieškovas, sudarydamas sutartį, pats prisiėmė su tuo susijusią riziką, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties nebūtų buvę įmanoma įvykdyti (buvo uždarytas ieškovo pasirinktas viešbutis ir pan.)“, – atsakovė teigė, kad tiek sutarties sudarymo metu (2020 m. vasario 10 d.), tiek ieškovo prašymo dėl sutarties nutraukimo pateikimo metu (2020 m. vasario 27 d.), tiek sutartyje nurodytu kelionės laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 8 d.) galiojo tik rekomendacija imtis atsargumo priemonių, tačiau jokių draudimų vykti į keliones ir (ar) jas vykdyti nebuvo nustatyta.
„Kelionės į JAE 2020 m. kovo 3 d. – 2020 m. kovo 8 d. laikotarpiu buvo vykdomos pagal suplanuotą skrydžių programą, jokių turistų susirgimo COVID-19 atvejų nebuvo nustatyta“, – kelionių organizatorius pažymėjo, kad faktiškai patyrė daugiau kaip 4 tūkst. Eur nuostolių už skrydžius, komisinį atlygį pardavimo agentui bei apgyvendimo įstaigai.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad nėra pagrindo ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis nutraukė ginčo sutartį tikėdamasis nemokėti jos nutraukimo mokesčio, vertinti kaip kelionės tikslo valstybėje atsiradusias nenugalimos jėgos aplinkybes, todėl ieškovo reikalavimą atmetė.
Tuo metu LAT išaiškino, kad nenugalimos jėgos aplinkybės turi egzistuoti sutarties nutraukimo dieną; jų nebuvo sudarant kelionės paslaugų paketo sutartį, jos sutarties sudarymo metu keliautojui nebuvo žinomos ir (ar) jų atsiradimo keliautojas negalėjo numatyti.
„Aptariamos aplinkybės turi daryti esminį poveikį organizuotos turistinės kelionės vykdymui ar turistų nuvežimui į kelionės vietą, – nurodė teismas. – Šis poveikis apima ne tik aplinkybes, dėl kurių tampa apskritai neįmanoma įvykdyti sutartį, bet ir aplinkybes, kurios, neužkirsdamos kelio tokiam įvykdymui, lemia tai, kad ši sutartis negali būti įvykdyta nesukeliant rizikos atitinkamų keliautojų sveikatai ir saugumui. Toks poveikis vertintinas iš vidutinio keliautojo perspektyvos tą dieną, kai nutraukiama organizuotos kelionės paslaugų sutartis. Šis vertinimas atliekamas remiantis vidutinio keliautojo prognoze, kad sutarties nutraukimo dieną yra tikėtinas didelis poveikis organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymui. Nenugalimos jėgos aplinkybės turi atsirasti kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta. Turistas, kuris remiasi aptariamų aplinkybių padėtimi, negalėjo tų aplinkybių valdyti ir išvengti jų pasekmių, net jeigu būtų ėmęsis visų nuo jo priklausiusių pagrįstų priemonių.“
Teisėjai, įvertinę ieškovo nurodytas esmines aplinkybes, kuriomis jis grindė savo sprendimą nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, konstatavo, kad ieškovo elgesys, vertinant pagal pirmiau minėtą vidutinio keliautojo elgesio standartą, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis buvo objektyviai pagrįstas.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad COVID-19 viruso plitimo grėsmė egzistavo šalyje, į kurią turėjo vykti ieškovas, kad šis virusas buvo naujas ir dar nežinomas, taip pat informacijos apie jį turinys (manymas, jog jis plinta ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir per daiktus, su kuriais sąlytį turėjo užsikrėtęs asmuo, ir kt.), duomenų apie jo gydymą nebuvimas, užsikrėtusių asmenų ir galbūt su jais turėjusiųjų kontaktą karantinavimo grėsmė, tai, kad šiam virusui plintant situacija itin greitai keitėsi, sudarė pagrindą vidutiniam keliautojui pagrįstai prognozuoti, jog ginčo sutarties nutraukimo metu egzistuoja didelė tikimybė tiek užsikrėsti COVID-19 virusu, patekti į karantino sąlygas, tiek netgi ir tikimybė nepasiekti kelionės tikslo vietos“, – teismo teigimu, keliautojas negalėjo COVID-19 viruso sukeltų aplinkybių valdyti ir išvengti jų pasekmių, net jeigu būtų ėmęsis visų nuo jo priklausiusių pagrįstų priemonių.
„Tokioje situacijoje vidutinis keliautojas pagrįstai gali vertinti, kad tokia kelionė ne tik sukels emocinę įtampą, bet ir kils pavojus jo (šiuo atveju – ieškovo šeimos, įskaitant ir mažamečius vaikus) sveikatai ir saugumui, o tai nėra suderinama su poilsiniu-pažintiniu turistinės kelionės tikslu“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Anot galutinius sprendimus priimančio kasacinio teismo, žemesnių instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias keliautojo teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, todėl teismų priimtus procesinius sprendimus panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės visą pagal sutartį sumokėtą pinigų sumą tenkino.
