O dabar už tai, kad neteisėtai žmogui atėmė laisvę, itin žiauriai sunkiai sutrikdė jam sveikatą ir įvykdė kitus nusikaltimus teisme kaltais pripažinti 5 vyrai.
Kerštas – dėl moters
Keršto plano autorius – anksčiau niekada neteistas Modestas Marčiulaitis. Už žmogaus pagrobimą ir suluošinimą jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaip teisme pasakojo M. Marčiulaitis, keršyti nukentėjusiajam V. V. jis nusprendė dėl moteris, kuriai abu vyrai jautė simpatiją.
„V. V. jai rašinėdavo žinutes, norėdavo bendrauti, veždavo dovanas į namus, – nuo ko viskas prasidėjo, dėstė kaltinamasis. – Kadangi V. V. buvo teisiamas, jis su G. M. žodžiu susitarė susituokti, jam teisme tai būtų lengvinanti aplinkybė, o atsidėkodamas už paslaugą jis prižadėjo padovanoti savo sodybą.“
Tačiau galiausiai moteris esą persigalvojo ir šis susitarimas liko neįgyvendintas. Kaip tvirtino M. Marčiulaitis, dėl to supykęs V. V. apkaltino moterį vagyste ir dėl to ją sumušė. Smurtą patyrusi G. M. parašė pareiškimą į policiją, o už tai keršydamas vyras esą dar atvažiavo į jos namus ir vaikėsi nukentėjusiąją su mačete.
„Būtent tai ir išprovokavo mane imtis veiksmų prieš nukentėjusįjį, dėl ko dabar labai gailiuosi“, – kodėl pats nusprendė kerštauti, sakė M. Marčiulaitis.
Tiesa, pats V. V. tvirtino, kad nieko neišsigalvojo ir išties buvo apvogtas – G. M. su motina iš jo sodybos išnešė įrankių už maždaug 2 tūkst eurų.
Siaubingas planas
Keršto planą dėlioti M. Marčiulaitis pradėjo dar 2020 metų rudenį ir iškart kreipėsi pagalbos į draugus. Valdui Žvinakevičiui ir Erikui Medekšai jis pasakė, kad nori žmogų dėl skolos šiek tiek pagąsdinti – įdėti į bagažinę ir truputį pavežioti. Jiedu sutiko pagelbėti.
„Pasiimkim kartu mano sūnėną, jis stiprus, gerai mušasi, galės padėti“, – išgirdęs apie planą pasiūlė V. Žvinakevičius. Taip į nusikaltimą buvo įtrauktas dar ir Evaldas Krugelis.
Kito pažįstamo Andriaus Svidersko M. Marčiulaitis paprašė sukalti medinę dėžę, į kurią tilptų žmogus ir kurią būtų galimą įdėti į jo automobilio bagažinę.
Viską paruošę 4 vyrai 2020 metų gruodžio 12 dieną sėdo į „Audi A8“ ir išvažiavo į V. V. medžioklę. M. Marčiulaitis pasiėmė savadarbį pistoletą, teleskopinę lazdą ir lipnios juostos skirtos aukai surišti. E. Medekša turėjo beisbolo lazdą. Penktasis nusikaltimo dalyvis, A. Sviderskis, tuo metu liko laukti savo sodyboje.
Bandė priešintis
Keletą valandų po Anykščių rajono apylinkes pasivažinėjusi ketveriukė savo auką rado jo tėvų sodyboje. Prie namo visi jie šoko ant netikėtai užklupto vyro ir puolė jį daužyti.
„Už ką, ar už tą bobą, ji mane ir taip basą paliko“, – užpuolikų bandė klausti nukentėjusysis.
Vyrui dar pavyko išsilaisvinti, jis bandė bėgti, tačiau M. Marčiulaitis paleidus į orą šūvį jis suprato, kad niekur nepaspruks.
„Gavau stiprų smūgį į galvą ir nukritau. Tada mane surišo ir kažkur išvežė automobilio bagažinėje. Viskas vyko labai greit, – prisiminė V. V. – Važiavome labai ilgai, nesiorientavau, kur esu. Rankos lipnia juosta buvo surištos už nugaros. Bagažinėje radau atsuktuvus, truputį išsilaisvinęs bandžiau jais išlaužti bagažinę. Nelabai ką mačiau, nes ant galvos buvo uždėtas gobtuvas.“
Vienoje vietoje pagrobėjai stabtelėjo, norėjo auką perkelti į kitą automobilį, tačiau primuštas, kruvinas ir surištas vyras dar nebuvo nusiteikęs pasiduoti.
„Kai atidariau bagažinę, pamačiau, kad jis spėjo išsilaisvinti, į kišenes, už kojinių prisikišo atsuktuvų, bandė keletą kartų durti, bet nepataikė – pasakojo M. Marčiulaitis. – Pamatęs, kad paprastai jo perkelti neišeis, jis priešinasi, uždariau bagažinę ir tiesiog važiavome toliau.“
Pakeliui V. Žvinakevičius, išsigandęs to, ką daro, pamelavo, esą jam bloga ir kartu jis nebevažiuos, todėl tiesiog pasuko namų link. Toks sprendimas jam gerokai padėjo teisme – vyras pripažintas kaltu dėl neteisėto laisvės atėmimo, jam skirta tik lygtinė 30 parų arešto bausmė, už grotų jis neatsidurs.
Uždarė karste
Likusieji pagrobėjai su auka nuvyko į A. Sviderskio sodybą Alytaus rajone, jau buvo beveik vidurnaktis, maždaug 23 val. Vyras buvo vežiotas bagažinėje ne vieną valandą.
„Andrius miegojo, buvo išgėręs. Pakėlėm jį, jis parodė tą jo sukaltą dėžę, ji buvo labai maža, išsitiesęs ten žmogus niekaip netilpo. Nepaisant to, nusprendėm vis tiek jį ten įdėti, nes bijojom, kad išsilaisvins, pabėgs, sumuš Andrių, – teismo salėje aiškino M. Marčiulaitis. – Norėjau jį tik truputį palaikyti toje dėžėje, kad jis išsigąstų. Neturėjau tikslo jį žaloti ar kankinti, apie tai tada net negalvojau.“
Atidarius bagažinę pagrobtasis dar pabandė priešintis. Visgi supratęs, kad 4 ginkluotų vyrų neįveiks, pakluso M. Marčiulaičio reikalavimui ramiai iškišti kojas ir leistis surišamam virve.
Nukentėjusiajam buvo supančiotos kojos, už nugaros surištos rankos, burna užkimšta skuduru, o galva apvyniota lipnia juosta. Tada jis įgrūstas į karstą, ten tilpo tik per kelius suriestomis kojomis. Pajudėti viduje nebuvo jokių galimybių.
„Visi aptarinėjom, kur tą dėžę padėti, ji atrodė silpnoka, bijojom, kad jis ją išlauš. Siūlau padėti prie bulvių, bet galiausiai įkišom ją į cisterną“, – prisiminė E. Krugelis. Tuo pat metu jis jau pasprukusiam dėdei per feisbuką priekaištavo, kodėl jį čia išvis įvėlė.
Nerado laiko paleisti
Galiausiai visi išvyko, o A. Sviderskis lyg niekur nieko nuėjo miegoti. Atsikėlęs ryte jis bandė prisiskambinti M. Marčiulaičiui ir išsiaiškinti, ką daryti su žmogumi dėžėje, tačiau telefono niekas nekėlė. Tik E. Medešas užsuko į sodybą, patikrinti, ar viskas gerai.
„Jokių problemų nebuvo, jis tik prašė paleisti, rėkė, bandė šauktis pagalbos“, – svečią nuramino A. Sviderskis.
Jie visgi nusprendė kiek pasirūpinti pagrobtuoju. E. Medešas paėmė iš vaistinėlės šilumą sulaikantį užklotą ir juo dėžėje buvusį vyrą apklojo, kadangi jis ten gulėjo tik su treningais, be batų, o lauke buvo maždaug 0 laipsnių.
A. Sviderskis pabandė vyrą pagirdyti, tačiau jis vandens gerti jau nebegalėjo. Dar pagalvoję, gal reiktų žmogų išleisti į tualetą, nusprendė verčiau nerizikuoti ir to nedaryti. Tada jie vėl uždarė dėžę.
„Nepaleidau jo, nes žinojau, kas M. Marčiulaitis per žmogus, bijojau, kad manęs paties neuždarytų į tą dėžę“, – vėliau teisinosi sodybos šeimininkas.
Kiti pagrobimo dalyviai taip pat skambinėjo M. Marčiulaičiui ir klausė, ką jis ruošiasi daryti.
„Jis tik pasijuokė ir pasakė, čia gi ne pupulis, čia kietas vyras, viskas bus gerai jam“, – draugo reakciją prisiminė V. Žvinakevičius.
Pats M. Marčiulaitis sakė, kad ruošėsi dar tą pačią dieną išleisti nukentėjusįjį, tačiau neturėjo kada tą padaryti.
„Vakare švenčiau gimtadienį, todėl taip ir neradau laiko nuvažiuoti, – dėstė jis. – Vakarėlyje savo merginai užsiminiau, kad V. V. dėžėje, ji prašė jam nieko nedaryti, kad liktų sveikas.“
Išmetė pakelėje
Gruodžio 14 dieną M. Marčiulaitis nutarė, kad žmogų pagąsdino pakankamai, todėl nusprendė jį išleisti.
Pasikvietęs kartu E. Medešą nuvyko į sodybą ir iškėlė vyrą iš dėžės, pats po dviejų parų įkalinimo pastovėti jis jau nebegalėjo.
„Kadangi nuo jo sklido nekoks kvapas, apvyniojom jį plėvele nuo kojų iki liemens, įkėlėm į bagažinę. Jis dar kažką sunkiai kalbėjo, bandė judėti“, – prisiminė M. Marčiulaitis.
Jis dar davė A. Sviderkiui šimtą eurų, taip atsidėkodamas už sukaltą dėžę.
Įkėlęs leisgyvį surištą žmogų į bagažinę, sėdo prie vairo ir patraukė atgal link Anykščių rajono.
Nuvykę iki sodybos V. V. sodybos, iš kur pagrobė žmogų, prie keliuko jie iškėlė jį iš bagažinės, nupjovė jam pančius ir paliko gulėti šalikelėje.
„Maniau, kad jis atsikels ir pats nueis iki sodybos, – teisinosi M. Marčiulaitis, o paklaustas apie temperatūra tomis dienomis, atsakė. – Nebuvo labai šalta, dar nebuvo sniego.“
Pakelėje gulintį žmogų vėlų vakarą pamatė tuo metu pro šalį su žmona važiavęs vyras.
„Jis buvo tik su kojinėmis, apsirengęs labai plonais treningais, nestipriai suraišiotas lipnia juosta. Gulėjo kniūbsčias, galva apvyniota plėvelė“, – matytą vaizdą prisiminė liudytojas.
Jis iškvietė pagalbą, tačiau belaukdamas greitosios ir policijos pamatė atvažiuojantį automobilį, todėl pabijojęs dėl savo saugumo, nusprendė kuo greičiau pasišalinti.
Atvažiuojančiame automobilyje buvo susirūpinęs vyro tėvas, kuris jau antrą dieną visur ieškojo prapuolusio sūnaus. Pamatęs, kokios V. V. būklės, nieko nelaukdamas įdėjo jį į automobilį ir nuvežė į ligoninę.
„Jis buvo taip atšalęs, kad jam net temperatūros nepavyko išmatuoti. Jį iškart paguldė į reanimaciją“, – prisiminė tėvas.
Pats nukentėjusysis teisme sunkiai galėjo nupasakoti, kokį košmarą išgyveno: jį kankino haliucinacijos, niekas nekreipė dėmesio į jo maldavimus bent kiek atlaisvinti pančius, pro užkimštą burną vos galėjo kvėpuoti.
„Neįmanoma papasakoti, ką išgyvenau toje dėžėje, tai reikia patirti, – sakė jis. – Šiuo metu nevaldau kairės kojos pėdos. Ant kojos po įvykio buvo labai didelė žaizda, metus laiko gijo, dar ir dabar likęs šašas. Sunkiai valdau dešinę ranką. Randai ant rankų yra likę nuo surišimo, nuo nušalimo. Dabar vidaus organai tvarkoje, bet po įvykio buvo labai blogai su inkstais, 3 mėnesius darė dializes, inkstai atsistatė. Po įvykio dėl skausmo negalėjau normaliai miegoti apie 3 mėnesius. Dabar esu 60 proc. nedarbingas, negaliu vairuoti motociklo, negaliu dirbti darbų, kas susiję su ta ranka, su koja, nugara.“
Visgi civilinio ieškinio nukentėjusysis nepareiškė, dar iki paskelbiant teismo nuosprendį pagrobėjai už kančias jam sumokėjo 20 tūkst. eurų, tokia suma vyrui pasirodė pakankama.
Keturiems kaltinamiesiems – įkalinimas
Bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus nusprendė, kad nusikaltimo organizatorius už grotų turės praleisti 4 metus. Per kratas pas jį dar rasta 10 g kanapių bei 105 g kanapių dervos, tačiau reikšmingos įtakos galutiniam sprendimui disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti neturėjo.
„Kanapes pirkau naktiniame klube, nepamenu kada. Rūkiau pats, dabar jau nebevartoju narkotikų. Kanapių dervą sumaišiau su šokoladu ir bandžiau valgyti, bet nieko nesigavo, todėl jos taip ir liko spintelėje“, – aiškino kaltinamasis.
Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad M. Marčiulaitis anksčiau ne tik neteistas, bet ir neturi administracinių nuobaudų.
„ Šis kaltinamasis buvo užpuolimo sumanytojas ir pagrindinis bei aktyviausias nusikalstamų veikų prieš šį nukentėjusįjį vykdytojas, tiesiogiai bei per kitus bendrininkus įtraukęs į savo keršto plano vykdymą kitus vykdytojus, davęs jiems nurodymus, sprendęs, kiek laiko ir kokiomis nežmoniškomis sąlygomis bus laikomas nukentėjusysis. Darydamas šias veikas, jis panaudojo teleskopinę lazdą ir savadarbį šaunamąjį ginklą. Įvertinus visas šias aplinkybes, jis pagal BK 135 str. 2 d. 6 p. baudžiamas laisvės atėmimo bausme, mažesne nei jos vidurkis“, – rašoma nuosprendyje.
Kaip jau minėta, V. Žvinakevičiui labai padėjo tai, kad jis paspruko bevežant auką į sodybą, todėl jis sulaukė tik lygtinės 30 parų arešto bausmės.
„Jis buvo aktyvus vykdytojas atimant V. V. laisvę ir prieš jį smurtaujant, tačiau pats betarpiškai nedalyvavo patalpinant V. V. į dėžę sodyboje“, – pastebėjo teisėjas, išteisindamas vyrą nuo jam inkriminuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Beje, pas jį taip pat rastą kanapių – kratant automobilį jame aptikta 0,8 g. Pats V. Žvinkevičius aiškino, kad jas pas jį tiesiog paliko draugas.
Anksčiau teistas A. Sviderskas už tai, kad nepaleido žmogaus iš dėžės, nors tokią galimybę turėjo, pripažintas kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo bei neteisėto laisvės atėmimo. Jam skirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.
Tokios pačios bausmės sulaukė ir Erikas Medekša, jis kaltu pripažintas dar ir dėl to, kad išmetęs pakelėje žmogų paliko jį be pagalbos.
Kiek švelniau nubaustas E. Krugelis, jis sulaukė 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
„Teisiamajame posėdyje jis bandė menkinti savo veiksmus ir vaidmenį sodyboje teigdamas, kad kalbėjosi telefonu su V. Žvinakevičiumi ir nematė, ką darė kiti bendrininkai, bet pagal M. Marčiulaičio parodymus, E. Krugelis stebėjosi, kad dėžė per silpna, kad nukentėjusysis ją išlauš, kad reikėtų dėžę patalpinti į duobę garaže“, – rašoma nuosprendyje.
Šis Panevėžio apygardos teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, jį dar galima apskųsti apeliacine tvarka.