J. Judickienė teigia, kad Lietuvoje alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, tokie kaip mediacija ar arbitražas, kurie plačiai paplitę Vakarų Europoje, dar nėra populiarūs.
„Iš dalies pas mus vis dar vyrauja požiūris, jog sėdant prie derybų stalo viena pusė iškart pripažįsta pralaimėjimą, tačiau dažnai nepasveriama, kad derybos gali ne tik išsaugoti verslo santykius, bet ir būti pigesnis pasirinkimas, nei bylinėjimasis teisme. Vakarų Europoje verslas į teismus kreipiasi kraštutiniais atvejais, nes jų prioritetas – demonstruoti savo sugebėjimą išsaugoti santykius ir ypač reputaciją“.
Visgi jei sulaukėte kvietimo ginčą spręsti teismo salėje ar patys nusprendėte bylinėtis, verta įsidėmėti 5 patarimus.
Apsišarvuokite kantrybe
Jei versle kai kuriuos, net ir strateginius sprendimus, galima priimti greitai, nesitikėkite to paties iš teismo. Priklausomai nuo bylos sudėtingumo bylinėjimasis gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų vien pirmojoje instancijoje. Bylai pasiekus apeliacinį ar kasacinį teismą, trukmė gali prailgti dar pusę ar vienerius metus.
Pasirūpinkite kvalifikuotu atstovavimu teisme
Ruošiantis ginčą spręsti teismo salėje visų pirma pasirūpinkite kvalifikuotu atstovavimu, pasitelkite savo vidinius/išorinius teisininkus, apgalvokite ar teisminio proceso metu gali prireikti ekspertizės. Taip pat ieškokite liudytojų, tačiau nepamirškite, kad norėdami išsaugoti santykius, į posėdžius jie gali ir neateiti, o jų atėjimas dar nereiškia, jog parodymai jums bus naudingi.
Pasirenkite viešumui
Teismuose bylos dažniausiai yra nagrinėjamos viešai, o visa medžiaga, išskyrus tam tikras išimtis, yra vieša ir su ja gali susipažinti joje nedalyvavę suinteresuoti žiniasklaidos atstovai ar kiti asmenys. Taip pat, nustatyta tvarka, jie turi teisę kopijuoti bylos medžiagą ar daryti išrašus.
Rinkite įrodymus
Dar ginčo pradžioje būtina įvertinti ar faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas ginčo sprendimui teisme jums yra palankus. Fiksuokite šalių bendravimą dėl sutarties nevykdymo, pažeidimo, nutraukimo: tinka elektroninis susirašinėjimas, įprasti laiškai, kraštutiniu atveju – telefoninių pokalbių įrašai. Turimus įrodymus, net jei jie jums ir nepalankūs, būtina parodyti savo teisininkams ar konsultantams bei reikėtų nepamiršti, kad informaciją gali rinkti ir kita šalis.
„Kad ir kaip bebūtų keista, net ir akcininkų ginčuose neretai pamirštama rinkti įrodymus: nepasirašomos sutartys, nefiksuojami susitarimai ar piniginės perlaidos. Skaitmeninio turinio įrodymai, tokie kaip susirašinėjimas socialiniuose tinkluose, trumposios žinutės ir pan., yra taip pat svarbūs. Antstoliai teikia tekstinių aplinkybių konstatavimo paslaugas ir fiksuoja tokius įrodymus. Teisme jie turės didesnę galią nei tiesiog susirašinėjimų kopijos“, – teigia verslo ginčų advokatų JUREX vadovaujančioji partnerė.
Įsigilinkite į dokumentus
Anot J. Judickienės, gaunamuose dokumentuose gausu svarbios informacijos apie procedūras, terminus, eigą ar reikalavimus, tačiau ne visuomet besibylinėjančios pusės į juos tinkamai įsigilina, o tai gali lemti klaidas ginčo proceso metu. Vien teismo pranešime apie priimtą ieškovo ieškinį sužinosite jo reikalavimus, terminus per kiek laiko pateikti atsiliepimą, prieštaravimą ar kitus veiksmus, bylos numerį ar informaciją apie teisėją.
Ruoškitės ginčams iš anksto
Pats bylinėjimasis nėra verslo tikslas ir daugeliu atvejų tai brangi, varginanti ir nevienareikšmiškai vertinama priemonė. Dėl tos priežasties prevencinės priemonės siekiant užkirsti kelia ginčui dažniausiai atsiperka jau kilus pirmam nesutarimui.
„Beveik 90% praėjusiais metais kilusių verslo ginčų buvo susiję su prievolių teise - tai reiškia, kad dažnu atveju kilo iš sutartinių santykių. Nors daugelis jų susiję su skolininko ir kreditoriaus įsipareigojimais, jų pagrindinė priežastis – visai ne su atsiskaitymu susijusios šalių tarpusavio sutarties nuostatos, o neįžvalgiai ir neišsamiai įvertinamos aplinkybės, turinčios įtakos projekto sąmatai ir terminams, neaiškiai apibrėžtas ne tik sutarties objektas, bet ir jo kokybiniai parametrai ir pan. Kaip rodo praktika, tai dažnai ir įmonės turimos dokumentacijos „paruoštukų“ problema: t.y. jie nepritaikomi individualiai kiekvienai įmonei pagal jos veiklos sritį“, – sako J. Judickienė.
Ko imtis pirmiausia, optimaliai savo investicijas į ginčų prevenciją siekiančiai paskirstyti įmonei, iš esmės lemia ir jos veiklos sektorius, tačiau pasirengus darbo teisės vidaus dokumentus, sutartis su tiekėjais bei partneriais, įvertinus jų mokumo ir bylinėjimosi istoriją galima palengvinti varginančius ginčus teismuose.