Ieškovai teigia, kad buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Virginijus Patirtis neteisėtai vėl kandidatavo į šias pareigas ir neteisėtai buvo išrinktas į Advokatų tarybą, nes įstatai numato dviejų kadencijų ribojimą. Jie taip pat prašo teismo įpareigoti Revizijos komisiją atlikti Advokatų tarybos veiklos auditą, argumentuodami, kad iki šiol auditas buvo tik formalus.
Vienas iš skundo autorių advokatas Ramūnas Kazlauskas BNS sakė, kad prieš susirinkimą Lietuvos advokatūros vadovybė neteikė prašytos informacijos. Be jo, ieškinį pateikė advokatai Rūta Čilinskaitė, Jurgita Jurkšaitytė ir Gintaris Trakšelis.
„Nesame nusiteikę prieš kokį nors kolegą, bet norime atkreipti dėmesį į nepriimtiną praktiką. Norime, kad advokatūra taptų atvira organizacija“, - kalbėjo R.Kazlauskas.
Jis išsakė viltį, kad išspręsti problemas gali pavykti ir be teismo, per dialogą išsprendus esamas problemas.
Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad visuotinio advokatų susirinkimo rezultatais suabejojo tik keturi advokatai iš 2 tūkst., o advokatų etinė savigarba turi skatinti ieškoti neteisminių būdų.
„Dauguma advokatų norėjo atsinaujinimo ir permainų, o tai šiandien atspindi tiek rinkimų rezultatai, tiek naujai išrinktos Advokatų tarybos veikla. Iš daugiau nei 2000 advokatų, keturi advokatai suabejojo visuotinio advokatų susirinkimo sprendimo rezultatais. Demokratinėje teisinėje visuomenėje abejojantieji turi teisę pasitikrinti poziciją teisme, tačiau stipraus advokato etinės savigarbos požymis yra rasti neteisminių būdų sutarti su sava bendruomene pačių valia ir jėgomis“, - BNS situaciją komentavo I.Vėgėlė.
Skundą nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija.
Lietuvoje šiuo metų yra per 2 tūkst. advokatų ir apie 850 advokatų padėjėjų.