Dalis žmonių vis dar įsitikinę, kad kilus ginčui savo tiesą suras tik teisme. Deja, dauguma jų lieka nemaloniai nustebinti, supratę, jog teismas toli gražu ne greičiausias ir pigiausias būdas spręsti savo problemas. Teisminis procesas turi savo kainą – ne tik piniginę, bet pareikalauja ir daug laiko bei sveikatos.
Į teismą – dėl statybas leidžiančio dokumento panaikinimo
Agnės (vardas pakeistas) šeimos istorija iliustruoja, kiek daug gali kainuoti netikėtai kaimynės pakeista nuomonė. Dar prieš porą metų Agnė turėjo leidimą vykdyti statybas ir notaro patvirtintą kaimynės sutikimą dėl statybų, tačiau, kaimynei apsigalvojus, ginčas teisme tęsiasi jau daugiau nei 2 metus, o jo kaina išaugo nuo maždaug 20 eurų (tiek Agnė sumokėjo notarui už sutikimo patvirtinimą) iki 700 eurų.
Viskas prasidėjo tada, kai Agnė nusprendė statyti automobiliams skirtą pavėsinę arčiau sklypo skiriamosios ribos nei leidžia įstatymai ir priešgaisriniai reikalavimai. Kaimynė (pensinio amžiaus moteris) jau buvo pasistačiusi garažą arčiau leistinos ribos, garažo stogas ribojosi su Agnės sklypu. Kaimynai sutarė, kad duos sutikimus vienas kitam dėl pavėsinės statybos ir dėl garažo įregistravimo. Nuvykus pas notarą, sutikimai buvo pasirašyti ir notariškai patvirtinti.
Po kelių mėnesių, prasidėjus pavėsinės statyboms, kaimynė pakeitė savo nuomonę, norėjo užginčyti statybą leidžiančius dokumentus. Iš pat pradžių, prieš kreipdamasi į teismą, bandė šiuos dokumentus užginčyti ne teismine tvarka, t. y. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybę, Seimo kontrolierių įstaigą, tačiau inspektoriai, patikrinę visus reikiamus dokumentus bei statybos eigą, pažeidimų nenustatė.
Neradusi „teisybės“, kaimynė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Žinia apie ieškinį Agnę pasiekė tuo metu, kai ji atostogavo – 2015 m. vasarą.
Kadangi Agnė yra įgijusi teisininkės išsilavinimą, atsiliepimą į ieškinį parašė pati, taip pat pati sau atstovavo teismo posėdžių metu, todėl papildomų išlaidų advokato paslaugoms nepatyrė. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko metus, tuo pat metu įvyko ir du mediacijos posėdžiai, tačiau taikaus susitarimo pasiekti nepavyko.
2016 m. gegužės mėn. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė Agnei palankų sprendimą, kuris buvo išsamus, plačiai aprašytas ir argumentuotai pagrįstas. Deja, kaimynės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas neįtikino.
2016 m. vasarą kaimynė parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundas Agnę pasiekė vėl tuo metu, kai ji mėgavosi vasaros atostogomis. Šį kartą Agnė nusprendė kreiptis į advokatą, kad šis padėtų parengti apeliacinį skundą. 2017 m. vasarį Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuri taip pat buvo palanki Agnei. Tačiau Agnė mano, kad kaimynė turi kitų užmojų ir greičiausiai rengiasi rašyti kasacinį skundą. Jei kaimynė kreiptųsi į kasacinį teismą, ginčas truktų dar metus.
Laiko ir streso kaina
Atsižvelgiant į tai, kad Agnė teisininkė ir finansines išlaidas patyrė tik apeliacinės instancijos teisme, patirtos išlaidos buvo gana nedidelės – apie 700 eurų. Pasak Agnės, ši suma – viena iš mažiausių, dažnai žmonėms, įsisukusiems į teismų virtinę, tenka pakloti įspūdingas sumas pinigų. Tačiau pašnekovė pabrėžia tai, kad skausmingiausios yra ne finansinės išlaidos – brangiausiai kainuoja laikas, skirtas ruoštis bylos nagrinėjimui, taip pat vykimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose darbo metu, ne viena valanda paaukota mediacijos posėdžiams.
„Ne visi asmenys įvertina, jog už laiką, praleistą teismo posėdžiuose dėl asmeninių priežasčių, nėra apmokama, o ką jau kalbėti apie išgyvenimus, patirtą stresą. Kai nagrinėjamas klausimas teisme susijęs asmeniškai su tavimi – streso lygis nenusakomai padidėja ir emociškai susitikti su „priešininku“ nėra lengva“, – prisimena pašnekovė.
KOMENTARAS
Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkas Rokas Uscila:
Ilgas konflikto sprendimas dar labiau jį komplikuoja. Atsiranda nepasitenkinimas, nepasitikėjas teismais, kita šalimi. Visa tai išbalansuoja žmogų ir jam darosi vis sunkiau racionaliai spręsti konfliktą. Konflikto metu žmogaus patiriamą traumą labai svarbu įveikti jau pirminiuose bylos sprendimo etapuose, nes kai konfliktas užsitęsia, asmuo ima save žaloti psichologiškai – atsiranda terpė manipuliacijai, spaudimo darymui per advokatą, aplinkinius žmones.
Mediacijoje pačios šalys yra proceso šeimininkės – mediatorius joms tik padeda, veda procesą. Mediacija grąžina galimybę patiems žmonėms išspręsti problemas. Svarbu ir tai, kad žmonės, dalyvaudami mediacijoje, įsigilina į situaciją, turi atsisakyti savo gynybinių pozicijų ir pabandyti suprasti kitą šalį, objektyviai įvertinti aplinkybes. Ką iš to laimi? Tikimybę, kad ateityje tokia situacija nepasikartos. Žmonės dažniausiai yra linkę įgyvendinti savo pačių suvoktus ir išgrynintus sprendimus, kuriuos jie vertina kaip teisingus. Tad teisinga yra tai, ką mato abi šalys, nes jos priima teisingą ir priimtiną abiem pusėms sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis:
Skaudžiausi atvejai, kai žmonės yra pasiryžę bylinėtis dėl santykinai nedidelių sumų, pvz., kelių šimtų eurų, nors vien advokato paslaugų išlaidos viršija ieškinio sumą. Labiausiai išlaidos išauga ginčuose, kuriuose reikalinga eksperto išvada, ypač jei ekspertų nuomonės išsiskiria arba kai ginčo nagrinėjimas teisme užsitęsia.
Paprastesnis būdas išspręsti kilusį ginčą – pasinaudoti mediacij
a, kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, nesikreipdamos į teismą. O jeigu byla jau nagrinėjama teisme, galima pasinaudoti teismine mediacija – pigesniu ir greitesniu ginčų sprendimo būdu, taikomu civilinėse bylose, kai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams bylininkams padedama ginčą išspręsti taikiai. Mediacijos būdu spręsdamos ginčą teismo proceso šalys sutaupo laiko, lėšų (nereikia mokėti žyminio mokesčio, o sumokėtas grąžinamas, mažiau sumokama advokatams), nepatiria papildomo streso. Be to, taikiai išsprendus ginčą, bylininkai išsaugo galimybę toliau tęsti bendradarbiavimą ir palaikyti normalius santykius.
Kokias išlaidas teks patirti, jei nusprendėte bylinėtis?
Visi klausimai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teisme išsprendžiami baigiant nagrinėti bylą. Kiekvienam, ketinančiam kreiptis į teismą, pirmiausia reikėtų pagalvoti ir apie tai, kas būtų pralaimėjimo atveju, nes bylininkas, kuriam teismo sprendimas nebuvo palankus, turi apmokėti kitos šalies, kuriai buvo priimtas palankus teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas (net ir tuo atveju, jei „laimėjusioji“ šalis būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo). Svarbu suprasti, kad pinigai, gauti už žyminį mokestį, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, atitenka ne teismui, bet valstybei ir kitai teismo proceso šaliai už patirtas išlaidas.
Galimos išlaidos:
1. Žyminio mokesčio išlaidos.
2. Sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra.
3. Atsakovo paieškos išlaidos.
4. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu.
6. Atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos.
7. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
8. Išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, ir kt.