Į DELFI skaitytojo klausimą atsako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė Svetlana Kastanauskienė.
Taip, sąskaita gali būti areštuojama – tai viena iš skolų išieškojimo procese taikomų priverstinio poveikio priemonių. Tačiau sąskaitos areštas nėra pensijos atėmimas.
Bet kuris skolingas asmuo turi teisę naudotis pragyvenimui būtinomis lėšomis, tik ši teisė neatsiranda pati savaime. Įstatyme įtvirtintos garantijos neveiks, jeigu žmogus pats tuo nepasirūpins ir nepateiks antstoliams reikiamų dokumentų.
Nuo ko pradėti?
Pirmiausia reikėtų kreiptis į lėšas išmokančią instituciją ir gauti pažymą, patvirtinančią lėšų kilmę.
Pažymas apie gaunamas pensijas ar pašalpas (įskaitant bedarbio pašalpą) išduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai. Tad klausimo autoriui reikėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos Sodros skyrių.
Pažymas apie paskirtas socialines išmokas išduoda savivaldybių socialinės paramos skyriai. Dirbantys asmenys pažymas apie darbo užmokestį gali gauti darbovietėse.
Taip pat reikėtų pasirūpinti savo sąskaitos išrašu banke ar kitoje kredito įstaigoje, kadangi į sąskaitą gali būti pervedamos įvairios lėšos.
Pažymą apie gaunamų lėšų kilmę ir banko sąskaitos išrašą būtina pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui, o kai skolų yra daugiau ir jas išieško keletas antstolių – visiems išieškojimą vykdantiems antstoliams.
Kodėl to reikia?
Todėl, kad antstoliai tik iš lėšų savininko gali sužinoti, kokios lėšos patenka į šio asmens sąskaitą. Dažnai girdimi priekaištai, esą antstoliai patys „viską mato“, bet nepatikrina lėšų kilmės, yra visiškai nepagrįsti, nes antstoliai iš banko pateiktos informacijos sužino tik asmens sąskaitos numerį. Pažyma apie gaunamų lėšų kilmę antstoliui padeda nustatyti, ar galima nukreipti skolų išieškojimą į asmens lėšas ir pasirinkti reikiamą išieškojimo tvarką. Šiuos duomenis antstolis naudoja tik konkrečiame išieškojimo procese ir neperduoda jų kitiems asmenims. Todėl apie vieno antstolio kontorai pateiktus dokumentus nesužino kitos antstolių kontoros. Turint keletą skolų, nepakanka pažymos tik vienam antstoliui, būtina ją pateikti visoms išieškojimą vykdančioms antstolių kontoroms.
Minėtas pažymas svarbu pateikti kaip galima greičiau, kad antstoliai laiku gautų reikiamą informaciją. Tada išieškojimas į socialinei paramai skirtas lėšas nėra nukreipiamas, o išieškojimas iš darbo užmokesčiui prilygintų pajamų vykdomas dalimis (skolai dengti neišskaitoma visa lėšų suma).
Pagal Civilinio proceso kodekso 733 straipsnį išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų antstolio nurodymu vykdo darbdaviai ir kitos lėšas išmokančios institucijos. Kodekso 736 straipsnis užtikrina, kad skolos padengimui gali būti naudojama tik nustatyta pajamų dalis, kitą dalį paliekant asmens reikmėms.
Nuo skolų išieškojimo apsaugotos pinigų sumos yra išvardintos Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje. Tai kompensacijos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kompensacijos už nenormalias darbo sąlygas, tarnybinėms komandiruotėms bei persikėlimui į kitą darbo vietą skirti pinigai, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpos, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, taip pat išeitinės išmokos.
Kaip elgtis, jeigu išieškojimas iš pensijos ar pašalpų jau pradėtas (antstoliui laiku negavus informacijos apie lėšų kilmę)?
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą tais atvejais, kai areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolingas asmuo reikiamų dokumentų per 15 dienų nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams.
Ar antstolis privalo panaikinti areštą sąskaitos, į kurią pervedama pensija arba pašalpa?
Ne, neprivalo. Kiekvienu atveju sąskaitos arešto klausimą antstolis sprendžia individualiai. Daugeliu atvejų sąskaitų areštas paliekamas, nes į sąskaitą gali patekti ir išieškojimui tinkamų lėšų. Tačiau areštuotos sąskaitos savininkui išduodamas antstolio leidimas pasiimti priklausančią pinigų sumą banke ar kitoje kredito įstaigoje. Tai nėra labai patogu: asmuo negali naudotis mokėjimo kortele, jam tenka periodiškai vykti į kredito įstaigą pasiimti grynųjų pinigų. Bet reikia suprasti ir kitoje proceso pusėje esantį išieškotoją: jis taip pat patiria nepatogumų, laiku negaudamas jam priklausančių pinigų ir taip pat dažnai būna nepasiturintis. Jeigu antstolis neužtikrintų skolos išieškojimo visomis leistinomis priemonėmis, išieškotojo interesai būtų pažeisti.
Lietuvos antstolių rūmų atstovės paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Patarimai ir atsakymai į klausimus negali būti laikomi oficialia teisine konsultacija, išvada ar teisės aktų aiškinimu ir negali būti naudojami teisiniuose ginčuose.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.