Į DELFI skaitytojo klausimą atsako antstolė Oksana Narbutienė
Ar gali būti panaikintas banko sąskaitos areštas, kai skola dengiama iš atlyginimo?
Viskas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir nuo paties skolingo žmogaus aktyvumo. Jeigu jis bendradarbiauja su antstoliu, informuoja apie savo turtinę padėtį ir pateikia įrodymus, kad be darbo užmokesčio negauna kitų pajamų, sąskaitai taikytą areštą antstolis gali panaikinti. Daugeliu atvejų kreditoriai tam neprieštarauja.
Tačiau skolų turintys žmonės dažniausiai vengia bendrauti su antstoliais, tad darbuotojų sąskaitų areštas yra gana tipiška tokio nebendravimo pasekmė. Antstolis neprivalo arešto nei panaikinti, nei palikti – jo pareiga yra užtikrinti abiejų proceso šalių interesus.
Jeigu nėra įrodymų, kad panaikinus sąskaitos areštą kreditoriaus galimybės susigrąžinti reikalaujamą skolą nesumažės, tai areštas įprastai taikomas iki išieškojimo pabaigos, nes Civilinio proceso kodekso 624 str. leidžia vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones.
Kodėl nustatoma laisvai disponuojama suma?
Laisvai disponuojamos sumos paskirtis yra užtikrinti, kad skolingi asmenys visada turėtų lėšų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Piniginių lėšų informacinėje sistemoje antstolis nustato lėšų sumą, kuriai apribojimai netaikomi ir šia suma areštuotos sąskaitos savininkas gali naudotis savo reikmėms.
Gaila, kad 2015 m. rugsėjį startavus Piniginių lėšų informacinei sistemai, bankai nespėjo pertvarkyti savo sistemų taip, kad jų klientai galėtų nevaržomai naudotis neapribota savo lėšų dalimi. Todėl areštuotų sąskaitų savininkai dabar patiria nemažai įvairių nepatogumų: negali naudotis elektronine bankininkyste ir mokėjimo kortelėmis, turi vykti į bankų padalinius ir pasiimti pinigus grynais, nes galimybę išgryninti pinigus bankomatuose yra sudaręs tik vienas iš komercinių bankų – AB „Swedbank“.
Lietuvos antstolių rūmai dėl šios problemos ne kartą yra kreipęsi į bankus bei kitas institucijas, kadangi savo prievoles priverstine tvarka vykdantys žmonės neturi patirti daugiau suvaržymų, negu numatyta įstatyme.
Geros žinios – nuo 2019 m. gegužės
Greičiau nei po metų turėtų įsigalioti Lietuvos Respublikos Mokėjimų įstatymo pakeitimai, įpareigosiantys visus bankus, kurie išduoda mokėjimo korteles (o jas išduoda visi didieji bankai), suteikti savo klientams galimybes laisvai atsiskaityti kortelėmis tiek, kiek leidžia laisvai disponuojama suma (ją antstolis nustato individualiai) ir minimalus vartojimo poreikių dydis (šiuo metu – 240 eurų).
Tie bankai ar kitos įstaigos (pvz. elektroninių pinigų ar mokėjimų įstaigos), kurios mokėjimo kortelių neišduoda, areštuotų sąskaitų savininkams turės sudaryti galimybę lėšomis naudotis per elektroninę bankininkystę ar kitu būdu.