Į DELFI skaitytojo klausimą atsako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Svetlana Kastanauskienė
Skolos reikalauja kreditorius, o antstolis jo reikalavimą vykdo
Klausimo autorius greičiausiai nesiskolino pinigų iš antstolio ir ne jam tuos 7 tūkst. Eur buvo skolingas. Antstolis tik vykdo teismo pripažintą kreditoriaus reikalavimą ir siekia padėti jam atgauti pinigus, kurių skolingas žmogus nėra atidavęs.
Nuo kreditoriaus pozicijos labai didele dalimi priklauso ir išieškojimo proceso eiga. Jeigu jis sutinka, antstolis gali švelninti taikomas priemones, atidėti ar išdėstyti dalimis skolos mokėjimą. Sprendžiant iš klausimo, skola kurį jau laiką buvo mokama dalimis, tačiau galbūt mažesnėmis, negu reikalauja kreditorius. Galbūt kreditorius nebesutinka daugiau laukti ir reikalauja, kad antstolis nukreiptų išieškojimą į asmens nekilnojamąjį turtą. Tokiu atveju antstolis privalo taikyti visas įstatyme įtvirtintas priverstinio poveikio priemones. O galbūt kreditorius net nežino apie sunkią žmogaus finansinę padėtį? Gal, betarpiškai su juo bendraujant, būtų įmanoma suderinti tokį skolos mokėjimo dalimis grafiką, kuris būtų priimtinas abiem pusėms?
Kreditoriaus žodis išieškojimo procese labai svarbus. Jeigu kreditorius nesutinka daryti nuolaidų, tai antstolis privalo vykdyti skolos išieškojimą taip, kaip įtvirtinta įstatymuose iki visiško prievolės įvykdymo.
Suprasdami, kad skolingų žmonių finansinė padėtis labai nevienoda, antstoliai siūlo įstatymų leidėjams diferencijuoti skolų išieškojimo procesus. Vienoda reikalavimų kartelė neturėtų būti taikoma sąžiningiems ir piktnaudžiaujantiems, turtingiems ir vargstantiems skolininkams. Antstoliai geriausiai žino skolininko finansinę padėtį ir galėtų priimti optimalų procesinį sprendimą kiekvienu individualiu atveju: jei reikia, skolos mokėjimą išdėstyti dalimis arba atidėti. Tačiau tokia galimybė antstoliams kol kas nėra suteikta.
Kada skola išieškoma iš būsto?
Pagal Civilinio proceso kodekso 663 str. skola gali būti išieškoma iš paskutinio skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4000 eurų. Jeigu, kaip teigia klausimo autorius, 2400 eurų jau grąžinta, tai galbūt ne tiek daug ir trūksta, kad skolos likutis taptų mažesnis negu 4000 eurų. Bet mes nežinome skolinimosi sąlygų: jeigu sutartyje numatyti delspinigiai, palūkanos, netesybos, tai užtęstas skolos grąžinimo procesas gali ją pabranginti net 8,5 karto.
Kai skelbiamos varžytynės, būstas per jų pirmąjį ratą gali būti parduodamas 20 proc. pigiau, o per antrąjį – 40 proc. pigiau, negu rinkos kaina. Tačiau galutinę kainą lemia pirkėjas, ji gali būti ir didesnė. O naudingiausias pasirinkimas skolininkui varžytynių atveju – pasiūlyti antstoliui paties surastą pirkėją. Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas. Tokiu pirkėju gali tapti šeimos narys ar bet koks kitas žmogus. Su juo po varžytynių galima tartis, kad leistų dar kurį laiką gyventi būste arba jį atpirkti. Tai reali galimybė išsaugoti areštuotą būstą.