Į „Delfi“ skaitytojos klausimus atsako Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė
Kokie palengvinimai realūs?
Galimos lengvatos skolų turintiems žmonėms priklauso nuo jų prievolių pobūdžio ir nuo kreditorių valios. Antstolio galimybės savarankiškai mažinti išieškojimo naštą yra labai ribotos.
Dėl pandemijos sukeltų sunkumų karantino laikotarpiu visiškai įšaldomas tik tam tikros dalies skolų valstybei išieškojimas iš skolininkų darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų (pensijų, stipendijų ir kt.). Ši skolų dalis – tai laiku nepadengtos mokestinės prievolės (žemės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis, teismo priteistos išlaidos ir kt.) , taip pat delspinigiai. Vyriausybė nusprendė, kad tokios skolos gali palaukti karantino pabaigos, kadangi ir valstybė, kaip kreditorius, taip pat gali palaukti.
Tačiau administracine ir baudžiamąja tvarka paskirtos baudos toliau išieškomos įprasta tvarka. Taip pat nesikeičia išieškojimas ir visų skolų privatiems asmenims: tai išlaikymo skolos (alimentai), nusikaltimu padarytos žalos kompensacijos, darbo užmokestis ir daugybė kitų. Būtų nesąžininga lengvinti skolingų žmonių padėtį kreditorių sąskaita, nes daugeliui jų antstolių sugrąžinamos lėšos yra vienas pajamų šaltinių būtiniausiems poreikiams užtikrinti.
Dažno kreditoriaus finansinė padėtis dabar ne ką geresnė už skolininkų padėtį. Be to, jei karantino metu skolininko pajamos sumažėja, tai tuo pačiu mažėja ir išskaitomos sumos jo skoloms dengti. Civilinio proceso kodekso 735 str. numato, kad skoloms padengti išskaitoma asmens pajamų dalis apskaičiuojama nuo jam išmokėti priskaičiuotos sumos „į rankas“. Pvz., jeigu iš darbo užmokesčio anksčiau buvo išskaitoma 40 Eur, tai asmens pajamoms sumažėjus 40 proc., būtų išskaitomi tik 24 Eur.
Vis dėlto dalis kreditorių gali sau leisti atidėti skolų susigrąžinimą keletui mėnesių (kai kurių paslaugų teikėjai ir kt.). Tad, jei šiuo laikotarpiu per sunku vykdyti visas savo finansines prievoles, vertėtų pabandyti tartis su kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo arba įmokų suskaidymo mažesnėmis dalimis. Kreditoriui sutikus ir pasirašius atitinkamą dokumentą, antstolis taip pat turėtų pagrindą stabdyti arba švelninti skolos išieškojimą, o pats savarankiškai to padaryti antstolis negali.
Ar galima areštuoti sutuoktinio turtą, jei skola dengiama iš darbo užmokesčio?
Taip, nes antstolis privalo imtis visų įstatymo leidžiamų priemonių, kad kreditoriaus reikalaujamą skolą sugrąžintų kaip galima greičiau. Civilinio proceso kodekso 667 str. skolos išieškojimo užtikrinimui leidžia areštuoti bet kokį šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Civilinio kodekso 3.88 str. 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta priešingai. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, taip pat pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.
Tačiau sutuoktinių turto areštas dar nėra išieškojimo nukreipimas į šį turtą. Tai tik lėšų apribojimas tam atvejui, jeigu skolininko lėšų jo skoloms padengti nepakaktų ir jeigu šis turtas būtų padalintas teisine tvarka. Tada, kai sutuoktinių turtas padalijamas, gali būti pradedamas išieškojimas iš konkrečios, skolininkui priskirtos bendro turto ir pajamų dalies. Bet jeigu turtas nei skolininko, nei jo bendraturčių, nei išieškotojo iniciatyva nepadalijamas, antstolis išieškojimą iš tokio turto nutraukia.
Antstolių kontoros karantino metu: užrakintos fiziškai, bet atviros internete
Visus, turinčius klausimų dėl skolų išieškojimo, kviečiame bendrauti. Nuo kovo 16 d. persiorientavusios į darbą nuotoliniu būdu, antstolių kontoros karantino laikotarpiu kreditoriams ir skolininkams toliau teikia didžiąją dalį įprastų paslaugų. Kol tiesioginiai kontaktai apriboti, antstoliai ir kontorų darbuotojai su proceso dalyviais komunikuoja telefonu, elektroniniu paštu, per vykdomosios bylos portalą www.antstoliai.lt arba įprastu paštu.
Šių priemonių visiškai pakanka asmenų konsultavimui ir reikiamos informacijos ar dokumentų perdavimui. Skolininkai ir kreditoriai nuotoliniu būdu teikia antstoliams prašymus, skundus, pažymas apie gaunamų lėšų kilmę ar kitus dokumentus. Antstoliai tais pačiais kanalais reikiamus dokumentus ir atsakymus pateikia proceso dalyviams.