Norėčiau sužinoti:
1. Ar jie tikrai gali išreikalauti paveldėjimo kada užsimanys vėliau? Ar didelė tikimybė, kad jie per teismą išreikalautų palikimo, ar yra terminas, kuriam pasibaigus jie jau tikrai negalėtų kreiptis dėl palikimo.
2. Ar reikia rinkti ir kaupti kažkokius įrodymus (kažkokie laiškai, sms žinutės), kad su jais buvo bendrauta, kad jie buvo informuoti, jog norint gauti palikimą, reikia per tris mėnesius kreiptis. Nes jie po to nurodys tą „svarbią“ priežastį, kad nežinojo.
3. Kas turi su anūkais bendrauti, nes notaras, tarsi įpareigojo kitus 2 močiutės vaikus, juos pristatyti į notaro biurą, kad jie pasirašytų atsisakymą dėl palikimo. O jie vis randa priežasčių neatvažiuoti.
Į DELFI skaitytojos (-o) klausimą atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorė, advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis.
Civilinio kodekso 5.2 straipsnis nurodo du paveldėjimo pagrindus: paveldėjimą pagal įstatymą ir paveldėjimą pagal testamentą, taigi, mirusiojo asmens turtas esant testamentui paveldimas taip, kaip nustato testamentas, o kai šio nėra – įstatymo nustatyta tvarka. Pagal įstatymą paveldima taip pat tuomet, kai yra turto, kurio neapima testamentas, arba sudarytas testamentas pripažintas negaliojančiu.
Paveldint pagal įstatymą įpėdinius (t. y. kas turi teisę paveldėti), įpėdinių eilę, paveldėjimo tvarką, paveldimo turto dalis imperatyviai nustato Civilinis kodeksas.
Kaip teisingai pastebėta DELFI skaitytojos (-o) klausime pagal Civilinio kodekso 5.12 straipsnį, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis.
Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą, pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo tris vaikus ir vienas jų mirė ankščiau ir liko du jo vaikai (palikėjo vaikaičiai), palikimas dalinamas į tris dalis. Dvi dalys atitenka palikėjo vaikams, o viena jo vaikaičiams. Ši dalis padalijama po lygiai palikėjo vaikaičiams ir kiekvienam tektų po 1/6 palikimo.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Priimti palikimą (kreiptis į notarą arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti) įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (įprastai per tris mėnesius nuo palikėjo mirties) (Civilinio kodekso 5.50 ir 5.3 straipsniai).
Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 dalis). Taigi, po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos notaras privalo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
DELFI skaitytojai (-ui) rekomenduotina reikalauti iš notaro, kad, suėjus trijų mėnesių terminui, pastarasis išduotų paveldėjimo teisės liudijimą. Jei notaras atsisakytų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, galima kreiptis su skundu į teismą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (Civilinio proceso kodekso 511-512 straipsniai).
Atsisakyti palikimo leidžiama per tą patį terminą, kaip ir palikimą priimti – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai. Tad, notaras neturi nei teisės, nei pareigos reikalauti, kad įpėdiniai būtinai atvyktų ir atsisakytų nuo palikimo.
Dažniausiai tais atvejais, kai įpėdinis pavėluoja kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą, teikiamas arba prašymas pratęsti terminą palikimui priimti (Civilinio kodekso 5.57 straipsnis), arba pareiškimas dėl juridinės reikšmės turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti – nustatymo (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis; Civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniai). Pažymėtina, kad palikimas gali būti priimtas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi priėmę palikimą įpėdiniai.
Kreipimasis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo
Minėta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Civilinis kodeksas nenurodo, kokios priežastys laikytinos svarbiomis.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi:
1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą;
2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą;
3) teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.
Civilinis kodeksas nenumato jokių naikinamųjų terminų, tad su prašymu dėl termino palikimui priimti pratęsimo galima kreiptis neribotą laiką. Tačiau, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų sprendimų analizė leidžia teigti, jog teismai „lengva ranka“ nepratęsia termino palikimui priimti.
Minėta, kad turi būti įrodyta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei kitos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytos aplinkybės, tad, vien aplinkybė, kad įpėdiniai nežinojo apie palikimo atsiradimą įprastai nėra laikoma svarbia aplinkybe. Žinoma, kaip teisingai pastebėjo DELFI skaitytoja (-as), gerai būtų rinkti ir kauti įrodymus apie tai, kad įpėdiniai buvo informuoti apie palikimo atsiradimą.
Pareiškimas dėl juridinės reikšmės turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti – nustatymo
Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (t. y. per tris mėnesius nuo palikimo ar teisės priimti palikimą atsiradimo dienos).
Teismų praktikoje palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).
Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis.
Teismų praktikoje palikimo priėmimu paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, šeimos suvenyrų, relikvijų ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.