Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.
Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Atsižvelgiant į tai, materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vaikui turi būti vadovaujamasi įstatymuose įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant išlaikymo dydį turi būti įvertinta, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi nustatant vaikui išlaikymo sumą būtiniausiems poreikiams patenkinti yra vienos minimalios mėnesinės algos dydis.
Akivaizdu, kad nurodytas 100 Eur mėnesinis išlaikymo dydis, vadovaujantis teismų praktika, negali būtų laikomas pakankamas net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.
Pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Todėl, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko rūbams, skiepams, būreliams), vaiko motina turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti padidinti vaikui priteisto mėnesinio išlaikymo dydį.
Išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš jų tėvo (motinos) ar abiejų tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, gali būti priteistas šiomis formomis:
1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;
2) konkrečia pinigų suma;
3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Įstatyme įtvirtintos išlaikymo formos suteikia teismui galimybę užtikrinti vaiko išlaikymo teisės įgyvendinimą jam naudingiausiu būdu.
Aiškinant ir taikant nuostatas dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo turi būti atsižvelgiama į įstatymuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Dėl to teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir savo iniciatyva gali priteisti išlaikymą tokia forma, kurios nėra nurodyta ieškinio reikalavime. Teismas esant būtinybei gali priteisti išlaikymą keliomis įstatyme įtvirtintomis formomis, pavyzdžiui, priteisdamas vaikui periodines išmokas ir perduodamas tam tikrą turtą ar priteisdamas vienkartinę pinigų sumą. Priteisiamo išlaikymo formų derinimas sudaro prielaidas efektyviausiu būdu užtikrinti vaikų interesus.
Teismas gali priteisti ir vienkartinę pinigų sumą, kuri padengtų išlaidas ypatingiems vaiko poreikiams tenkinti, kartu palikdamas ir išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Remiantis išdėstytu ir grįžtant prie pateikto klausimo, motina turi teisę ne tik prašyti padidinti mėnesinį išlaikymo dydį vaikui, bet ir kreiptis į teismą dėl vienkartinės pinigų sumos (pusės papildomai patirtų išlaidų vaiko rūbams, skiepams, būreliams ir pan.) priteisimo.
Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu alexkovalevskis@hotmail.com.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.