Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.
Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus bei keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, todėl Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Taigi, jei duosite sutikimą sugrįžusiai į Lietuvą gyventi dukrai ir jos vaikui deklaruoti gyvenamąją vietą savo patalpose ar pastate, tai įregistravus šiuos duomenis jie bus įtraukti į gyventojų registrą.
Sudarant įvairaus pobūdžio sutartis (įskaitant paskolos), sutarties šalys be kitų savo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, gimimo datos, kontaktinių duomenų) sutartyse įprastai nurodo savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo bus siunčiama korespondencija. Tam tikrais atvejais šis adresas nebūtinai sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Tačiau, net ir tuo atveju, jei paskolos sutartyje dukra nebus nurodžius jūsų patalpoje ar pastate deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, jos kreditoriai įstatymų nustatyta tvarka duomenis apie šį adresą galės gauti iš gyventojų registro.
Be to, įstatymai numato, kad fiziniai asmenys turi pareigą informuoti savo kreditorius apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Ši paskutinė žinoma gyvenamoji vieta neretai laikoma viešai deklaruota asmens gyvenamoji vieta.
Trumpai tariant, pas jus savo gyvenamąją vietą deklaravusi dukra turės teisę imti paskolas, o jos kreditoriai bei kiti asmenys, įstaigos ir institucijos turės teisę siųsti jai korespondenciją jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jūsų patalpoje ar pastate.
Tuo atveju, kai dukrai siunčiama korespondencija taps nepageidautina ar neaktuali, dukros ir jos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis gali būti panaikinami patalpų ar pastato savininko prašymu, kuris turėtų būti teikiamas deklaravimo įstaigai.
Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu aleksandras.kovalevskis@justicion.lt.
Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.