Darbdavys teigia, kad tai yra jo teisė, bet ne prievolė. Kas gina ir ar gina darbuotoją nuo savavališkų tokio vadovo (laikinai einančio pareigas pusmetį) veiksmų?
Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokato padėjėja Julija Viktorija Flis.
Iš Jūsų klausime nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad dirbate biudžetinėje įstaigoje. Dėl šios Jūsų nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai ir tiksliai atsakyti į Jūsų klausimą, Jums nenurodžius kokioje konkrečiai biudžetinėje įstaigoje dirbate, tampa sudėtinga.
Net ir necituojant Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio, kuriame nurodyta, koks juridinis asmuo yra laikomas biudžetine įstaiga, akivaizdu, kad Lietuvoje yra labai daug ir įvairių biudžetinių įstaigų, įmonių, organizacijų, pavyzdžiui, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijos (ikiteisminio tyrimo institucijos, teismai, prokuratūros), ministerijos, Seimas ir t. t.
Net ir nedrįsčiau mėginti išvardinti visų įstaigų, įmonių, organizacijų, kurios yra išlaikomos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Dalis darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, įmonėse, organizacijose dirba pasirašę darbo sutartis, kiti eina pareigas turėdami valstybės tarnautojo statusą ar kaip statutinis valstybės tarnautojas. Dažna situacija, kad toje pačioje įstaigoje vieni asmenys eina pareigas kaip valstybės tarnautojai ar statutiniai valstybės tarnautojai, kiti dirba pagal įprastas darbo sutartis.
Jei asmuo eina pareigas valstybės tarnyboje, jam taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 25 straipsnyje nurodyti priedų prie atlyginimo rūšys, jų skyrimo sąlygos bei tvarka. Pagal aukščiau nurodytą įstatymą valstybės tarnautojams gali būti skiriami šie priedai: už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją, už laipsnį ar tarnybinį rangą, už diplomatinį rangą, pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
Pažymėtina, kad priedų mokėjimas nėra įstaigos vadovo prerogatyva. Jei valstybės tarnautojas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytas sąlygas, jam privalo būti išmokamas priedas.
Valstybės politikams (pavyzdžiui, Seimo Pirmininkui, Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, merams ir merų pavaduotojams, savivaldybių tarybų nariams), valstybės pareigūnams (pavyzdžiui, prokurorams, Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, Vyriausybės įstaigų vadovams) darbo užmokesčio dydžiai, priedų prie darbo užmokesčio rūšys, priedų mokėjimo sąlygos ir tvarka reglamentuojami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme.
Šiame įstatyme taip pat nurodytos sąlygos, kurioms esant valstybės politikui ar valstybės pareigūnui privalo būti išmokėtas priedas prie pareiginės algos (pavyzdžiui, už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, už kvalifikacinį ar tarnybinį rangą).
Teisėjų atlyginimo dydžius bei priedų rūšis, jų skyrimo sąlygas įtvirtina Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas.
Valstybės ir savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimų dydžiai, priedų prie atlyginimo skyrimo tvarka bei sąlygos nurodytos Vyriausybės nutarime „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“.
Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, konkrečios įstaigos ar organizacijos darbuotojų priedus prie atlyginimo (pavyzdžiui, už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų užduočių vykdymą), neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų, turi teisę (bet ne pareigą) skirti biudžetinės įstaigos ir organizacijos vadovas.
Sekant Vyriausybės nutarimu, priedų prie atlyginimo dydžiai, priedų skyrimo sąlygos ir tvarka gali būti aptarta įstaigos, organizacijos kolektyvinėje sutartyje. Šiuo atveju, siekiant sužinoti savo teises, rekomenduotina raštu kreiptis į vadovą, su prašymu pateikti lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius priedų prie atlyginimo skyrimo dydžius, sąlygas, tvarką arba kolektyvinę sutartį, jei įmonėje ar organizacijoje tokia yra. Tik įsigilinus į šiuos teisės aktus bus galima atsakyti, ar konkrečiu atveju įmonės, organizacijos vadovas privalo mokėti priedą prie atlyginimo, taip pat ar nėra asmuo diskriminuojamas.
Taip pat priklausomai nuo to ar asmuo eina pareigas kaip valstybės tarnautojas ar dirba pagal įprastą darbo sutartį, skirsis galimi pažeistų teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, jei biudžetinėje įstaigoje dirba asmuo turėdamas valstybės tarnautojo statusą, dėl priedo prie atlyginimo neišmokėjimo turės kreiptis į administracinį teismą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, jei biudžetinėje įstaigoje dirba asmuo, pasirašęs įprastą darbo sutartį, turės kreiptis arba į Darbo ginčų komisiją, veikiančią prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, arba į apylinkės teismą.
Į Darbo ginčų komisiją kreipiamasi per tris mėnesius nuo tos dienos, kai darbuotojas sužinojo, ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės, o į apylinkės teismą – per vieną mėnesį. Taip pat svarbu žinoti, kad į apylinkės teismą kreipiamasi paprastai tuo atveju, jei darbuotojas kartu su reikalavimu priteisti neišmokėtą priedą prie atlyginimo, prašo pripažinti atleidimą iš darbo arba nušalinimą nuo darbo neteisėtais.
Į apylinkės teismą kreipiamasi taip pat tuo atveju, jei netenkina Darbo ginčų komisijos sprendimas – šiuo atveju į Darbo ginčų komisiją su ieškiniu kreipiamasi per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.