Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė.
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis yra detaliai nustatytas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Jo 1 dalyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1. Išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2. Visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3. Pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.
Tuo tarpu pagal CPK 736 str. 2 d. iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Tačiau jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
Taigi antstolis vykdydamas vykdomąsias bylas negali pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio, ir išskaityti didesnio dydžio sumų negu numato įstatymas.
Fizinio asmens bankroto byla keliama, jeigu fizinis asmuo yra nemokus, t. y. jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, ir nėra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama.
Fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama, jeigu fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymo ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais; fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; fizinis asmuo tapo nemokus dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai ir jo teistumas nėra išnykęs; nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų; paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
Taigi šiuo atveju reikėtų nustatyti, ar asmuo turi skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas ir ar nėra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintų sąlygų, dėl kurių fizinio asmens bankroto byla negalėtų būti keliama.
Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.