Klausk teisininko: ar emigravusieji iš Lietuvos gali parduoti jiems priklausančią žemę?

Gyvename užsienyje, bet turime žemės Lietuvoje ir norime ją parduoti, tačiau jau esame nedeklaruoti Lietuvoje. Ar galime parduoti žemę – pirkėjas iš Lietuvos.

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatas Tomas Vagnorius.

Kadangi skaitytojas nepateikia svarbios tikslesnės informacijos apie parduodamą žemės sklypą, jo paskirtį, užstatymą ir t. t., pateikiu trumpą, bendro pobūdžio teisės aktų apžvalgą.

Jei asmuo turi nuosavybės teise priklausantį turtą, jam nėra taikomi kokie nors įstatymų, sutartimis ar teismo numatyti apribojimai, žemės sklypą parduoti ar kitaip perleisti galima net ir negyvenant Lietuvoje.

Siekiant parduoti, skaitytojo Lietuvoje turimą žemės sklypą, būtina žinoti kokios paskirties yra žemė. Tuo atveju, jei žemė yra žemės ūkio paskirties, 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės ūkio paskirties įstatymui (Įstatymas), yra numatyti apribojimai bei papildomos procedūros kurias būtina atlikti.

Įstatymas numato sąrašą asmenų kurie turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą, numatyti tam tikri reikalavimai žemės ūkio paskirties žemę ketinantiems įsigyti (veiklos tęstinumas, kvalifikacija ir kt.).

Visais atvejais žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi pranešti pasirinktam notarui arba tiesiogiai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės buvimo vietą.

Remiantis Įstatymu, žemės pardavimo sandoriui sudaryti būtina gauti pažymą iš Nacionalinės žemės tarnybos (teritorinio skyriaus) dėl leistinumo parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Detalesnę įstatymo įgyvendinimo tvarką numato, šio Įstatymo pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu „Dėl pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas.

Minėtame apraše nurodyta tvarka ir sąlygos, pagal kurią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai atlieka pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui išdavimo procedūrą. Šiame teisės akte aptariama, kokias sąlygas turi atitikti asmuo, pageidaujantis pirmumo teise pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kokius dokumentus turi pateikti kartu su sutikimu pirkti parduodamą žemės sklypą, numatytos prašymų/pranešimų bei kitų susijusių dokumentų formos.

Įgyvendinus šiuose teisės aktuose įtvirtintas procedūras, atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius išduoda pažymą („leidimą“) parduoti/įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui per 25 darbo dienas nuo pranešimo apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavimo dienos.

Tuo atveju jei parduodamas žemės sklypas yra ne žemės ūkio paskirties, taikomi bendri reikalavimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose.

Daugiau ir tikslesnės informacijos, prašau teirautis el. paštu – [e-mail] arba www.advokatasvagnorius.lt.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.