Į DELFI skaitytojos klausimus atsako antstolė Gita Andrijauskienė

Pripažinkime skirtumą tarp „nesiuntė“ ir „negavau“

Šio klausimo autoriui pirmiausiai patarčiau nuvykti į antstolio kontorą ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Perverstus bylą būtų aiškiai matyti, kiek ir kokių antstolio dokumentų buvo siunčiama ir kodėl jie nepasiekė adresato.

Įstatymas reikalauja, kad Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis sudarytas, skolininkui ir išieškotojui būtų įteikiami pasirašytinai, o nesant tokios galimybės – siunčiami registruotąja pašto siunta. Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas.

Priekaištų, esą antstolis neatsiuntė jokio laiško, tenka išgirsti labai dažnai. Bet įprastai taip teigia žmonės, klaidingai įsivaizduojantys procesinių dokumentų siuntimo tvarką arba žmonės, kurie patys nevykdo savo pareigų.

Situacija, kad antstolis, vykdydamas kokį nors sprendimą, neišsiųstų bent vieno procesinio dokumento, yra tiesiog neįmanoma. Netgi tais atvejais, kai nedidelių skolų išieškojimas vykdomas supaprastinta tvarka (30 dienų nukreipiamas tik į asmens lėšas sąskaitoje), skolininkui privalomai siunčiamas atitinkamas antstolio patvarkymas.

Gita Andrijauskienė
Tačiau nereikėtų manyti, kad antstolis privalo siųsti tą patį procesinį dokumentą asmeniui daug kartų – tol, kol įsitikins, kad šis jį gavo. Taip nėra. Civilinio proceso kodekso 604 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio siunčiami procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai skolininkui neįmanoma įteikti siunčiamo raginimo dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu nežinoma skolininko buvimo vieta arba skolininkas slapstosi, raginimas įvykdyti sprendimą paskelbiamas specialiame interneto portale: https://www.antstoliai.lt/vbp/viesieji-raginimai.

Antstolis turi pareigą siųsti reikiamus procesinius dokumentus, o proceso dalyvis turi pareigą pasirūpinti, kad juos laiku gautų. Tik taip jis gali efektyviai ginti savo teises ir interesus. Juk antstolio siunčiamuose dokumentuose pateikiama svarbi informacija apie procesinius veiksmus, jų pagrindą ir apie tolimesnius vykdymo veiksmus.

Jeigu skolingas asmuo nepraneša antstoliui apie savo gyvenamosios vietos, buveinės ar darbo vietos pasikeitimą, laiškai jam siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu. Tokie asmenys dažniausiai nebūna užsisakę senuoju adresu gaunamos korespondencijos peradresavimo ir vėliau tvirtina, esą antstoliai jiems apskritai nieko neatsiuntė.

Pašto dėžutė turi būti tvarkinga ir reguliariai tikrinama. Gavus kurjerio pranešimą apie siunčiamus procesinius dokumentus (jis paliekamas neradus adresato namuose), svarbu laiku nuvykti į pašto skyrių atsiimti registruotos siuntos. Tokios siuntos pašte saugomos nuo 7 iki 30 dienų, o vėliau grąžinamos antstolio kontorai.

Skolininko informavimo tvarką lemia skolos pobūdis

Pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis daugeliu atvejų skolininkui pirmiausia išsiunčia raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Tačiau yra kelios grupės sprendimų, kurių užtikrinimui privalu nedelsiant areštuoti pinigines lėšas arba kitą skolininkų turtą. Tokiais atvejais raginimas neturi būti siunčiamas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas nėra siunčiamas, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti prievolės įvykdymo terminai: antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Raginimas taip pat nesiunčiamas išieškant mažesnes negu vieno šimto eurų skolas, taip pat vykdant sprendimus dėl turto konfiskavimo ir skubius sprendimus. Skubiai vykdytinais laikomi sprendimai dėl išlaikymo priteisimo, darbo užmokesčio priteisimo, taip pat tokie sprendimai, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali tapti neįmanoma ar labai sunku juos įvykdyti.

Antstoliai siunčia dokumentus paštu arbe elektroniniu paštu

Didžiąją dalį procesinių dokumentų skolininkams ir išieškotojams antstoliai siunčia registruotu paštu. Įstatymas reikalauja, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui būtų išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.

Tiesa, skolų išieškojimo procesas nėra atskirtas nuo technologinės pažangos: informacija gali būti teikiama ir elektroninio ryšio priemonėmis. Pagal teismų praktiką procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra ne vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas. Elektroninis komunikavimas taip pat laikomas tinkamu proceso dalyvių informavimo būdu. Skolininkui ar išieškotojui pateikus rašytinį prašymą ir nurodžius elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidauja gauti dokumentus, dokumentai siunčiami elektroniniu paštu ir nebeskaičiuojamos pašto (kurjerių) išlaidos.

Tais atvejais, kai antstolis vykdymo proceso šalims siunčia elektroninėje erdvėje parengtus dokumentus elektroniniu paštu, adresatas automatiškai gauna pranešimą apie antstolio išsiųstus dokumentus ir nuorodą. Paspaudęs nuorodą, jis nukreipiamas į Vykdomosios bylos portalą www.antstoliai.lt, prie kurio prisijungęs gali peržiūrėti atsiųstus dokumentus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)