Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ vadovaujantysis partneris advokatas Arūnas Žlioba.
Turto realizavimas dažniausiai pasitaikančia forma – tai areštuoto turto pardavimas iš varžytynių per antstolius. Varžytinės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklapyje – https://www.evarzytynes.lt laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK) numatytų turto realizavimo tvarkos taisyklių.
Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, kuriame nurodoma, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
Kasacinio teismo praktikoje tvirtinama, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma, antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (LAT 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-430/2010).
Turto pardavimo iš varžytinių aktą galima pripažinti negaliojančiu, jei nustatoma, kad turtas parduotas mažesne nei rinkos kaina. Tuo metu antstolio veiksmų teisėtumas nustatant turto vertę galimas tiek turtą įvertinus mažesne, tiek nepagrįstai didesne nei rinkos verte. Todėl manome, kad CPK 681 straipsnio reikalavimas įvertinti turtą rinkos kainomis negali būti siaurinamas, tvirtinant, jog išieškotojo ir skolininko interesai nukenčia tik turtą įkainojus mažesne kaina. Priešingai, skolininko turtą įkainojus nepagrįstai didesne kaina, atsiranda tikimybė, kad turtas nebus parduotas iš pirmųjų varžytinių, tokiu būdu sudarant sąlygas turtą parduoti iš antrųjų varžytinių mažesne kaina, patenkinant mažesne apimtimi išieškotojo reikalavimus ir sukeliant didesnių neigiamų padarinių skolininkui.
Antstolis turi teisę parduoti turtą už mažesnę kainą, tačiau pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro ne mažiau kaip aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 str.), o antrosiose varžytinėse šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antrąsias varžytines antstolis skelbia ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo pirmųjų varžytinių paskelbimo neįvykusiomis. Antrosios varžytinės skelbiamos tada, kai išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo.
Tais atvejais, kai ir antrosios varžytinės paskelbiamos neįvykusiomis, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Neparduotą iš varžytynių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.
Taigi, atsakant į Jūsų klausimąsvarbiausias aspektas yra buto tikrosios rinkos vertės klausimas. Jei manysime, kad Jūsų nurodyta buto vertė 35 000 Lt ir yra tikroji buto rinkos vertė, tai pirmosiose varžytinėse antstolis turi teisę parduoti 35 000 Lt vertės butą už kainą, ne mažesnę nei 28 000 Lt (aštuoniasdešimt procentų nuo vertės), o pirmosioms varžytinėms neįvykus ir paskelbus antrąsias varžytines, - ne mažesnę nei 21 000 Lt (šešiasdešimt procentų nuo vertės) sumą. Pardavus įkeistą turtą iš varžytinių antstolis, atskaitęs skolos dydį, vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui, likusią pinigų sumą grąžina turto savininkui.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.