Suprantame, kad jo jau toks amžius, bet ateityje galime turėti bėdų. Gal jūs patartumėte, kaip mums reikėtų elgtis, gal įmanoma apsisaugoti nuo to? Žinome, kad jeigu žmogus serga sunkia liga, teismas gali ignoruoti testamentą ar dovanotą turtą. Galvojame įvairius būdus, kad įrašinėti jo kalbas, ar iškviesti psichiatrinę pagalbą kai pradės elgtis nežmoniškai, kad nors kažkur būtų įrodantis įrašas, kad žmogus yra neadekvatus. Ir ar gali tėvas perrašyti savo turto dalį kažkam kitam, kai dalis to turto priklauso ir man? Kaip mums nuo to apsisaugoti ir pasiruošti blogiausiam scenarijui?
Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ seniūnas Arūnas Žlioba.
Patartume rūpintis tėvu ir tuo pačiu stebėti savo tėvo veiksmus – ar tėvo atliekami veiksmai bei kalbos atitinka protingumo kriterijus, ar jo sprendimai yra adekvatūs ir ar savo elgesiu jis nekenkia pats sau, ar atitinkamoje situacijoje jis elgiasi taip, kaip tokiu atveju elgtųsi kiekvienas apdairus ir protingas asmuo saugantis savo interesus. Pastebėjus, kad Jūsų tėvo veiksmai darosi vis labiau neadekvatūs, visų pirma, patariame kreiptis į gydytojus.
Esant pagrįstiems tėvo psichikos sutrikimams, reikėtų kreiptis į teismą su prašymu pripažinti jį neveiksniu tam tikroje srityje. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.10 straipsnyje, o pareiškimas turi būti pateikiamas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 465 straipsnio nuostatų. Tai padėtų apsisaugoti nuo to, kad tėvas savo neadekvačiais veiksmais nepakenktų pats sau, kad tretieji asmenys nepasinaudotų jo liga, kad tėvas neiššvaistytų jam nuosavybės teise priklausančio turto.
Kitu atveju, nusprendus, kad nėra pagrindo pripažinti Jūsų tėvą neveiksniu tam tikroje srityje, jis kaip savo namo dalies savininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 70 procentų nuosavo namo, gali laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti jam priklausantį nuosavybės teise objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.).
Tačiau svarbu pažymėti, kad tokiu atveju, jeigu vienas iš bendraturčių siekia parduoti savo turto dalį, kiti bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 str.).
Nuostatos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės teisę, yra nurodytos CK IV knygos II dalies V skyriuje IV skirsnyje (CK 4.72 str. – 4.92 str.).
Taip pat šioje situacijoje svarbu pažymėti, kad sandoriai sudaryti fizinių asmenų, neveiksnių tam tikroje srityje, gali būti nuginčyti (CK 1.84 str.), tame tarpe ir testamentas (CK 5.15 str. 2 d., 5.16 str. 1 d. 1,2 p., 5.17 str.). Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris taip pat gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.
CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos.
Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.