Jeigu antstolis, kelis metus vykdydamas bylą neatlieka įvykdymo fiksavimo, kam ir kaip galima apskųsti jo veiksmus (arba neveikimą)? Antstoliui apie įvykdymą pranešta registruotu laišku.
Į „Delfi“ skaitytojo klausimą atsako Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Kaip nėra padėties be išeities, taip ir aprašytai problemai yra optimalus sprendimas. Klausimo autorius turi galimybę pasinaudoti tiek nušalinimo, tiek antstolio veiksmų apskundimo procedūra.
Kokie terminai nušalinimo pareiškimui pateikti? Nušalinimas antstoliui reiškiamas analogiška tvarka, kaip ir nušalinimas teisėjui. Konkretūs terminai nušalinimo pareiškimui pateikti nenustatyti.
Antstolio nušalinimo pagrindai ir tvarka apibrėžti Civilinio proceso kodekso 636 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Tačiau, jeigu nušalinimą reikšiantis asmuo apie pagrindą nušalinti sužino jau pradėjus vykdymo veiksmus, nušalinimą leidžiama pareikšti ir vėliau – tada, kai asmeniui tampa žinomos aplinkybės, dėl kurių galima abejoti antstolio nešališkumu.
Nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą.
Pagal Civilinio proceso kodekso 637 straipsnį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo teisėjas antstoliui pareikšto nušalinimo ar antstolio nusišalinimo klausimus išsprendžia ne vėliau kaip per tris darbo dienas.
Apie antstolio nusišalinimą ir nušalinimą raštu nedelsiant pranešama išieškotojui. Išieškotojas per 10 darbo dienų turi teisę pasirinkti kitą antstolį vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą.
Kokiais atvejais nušalinamas antstolis? Antstolis privalo nusišalinti arba yra nušalinamas esant Civilinio proceso kodekso 65 straipsnyje išvardintiems pagrindams. Pagrindai teisėjui nušalinti ir pagrindai antstoliui nušalinti yra vienodi. Tarp jų - teisiniai santykiai su procese dalyvaujančiu asmeniu, dėl kurių proceso baigtis gali turėti įtakos antstolio teisėms arba pareigoms; giminystės, santuokos, globos ar rūpybos ryšiai su proceso dalyviais; tiesioginis antstolio, jo sutuoktinio ar artimų giminaičių suinteresuotumas bylos baigtimi; dalyvavimas priimant sprendimą teisme arba dalyvavimas teismo procese liudijant tam tikras aplinkybes, pateikiant eksperto ar institucijos atstovo išvadas.
Kaip apskųsti antstolio veiksmus? Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnį pirmiausia paduodamas antstoliui. Terminas – 20 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne daugiau kaip 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Gali būti, kad terminas tokį skundą pateikti jau praleistas.
Tačiau net ir iš lakoniško aprašymo galime spręsti, kad problema šiuo atveju greičiausiai kyla ne dėl antstolio procesinių veiksmų (kuriuos gali peržiūrėti tik pats antstolis, o vertinti – tik teismas), arba ne vien dėl procesinių veiksmų.
Tad klausimo autoriui būtų naudinga kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus ir pateikti detalesnę informaciją.
Skundą ar pranešimą reikėtų siųsti adresu Konstitucijos pr. 15, 09319 Vilnius, arba elektroniniu paštu info@antstoliurumai.lt . Tiksliau žinodami klausimo esmę, galėtume susisiekti su konkrečiu antstoliu ir tarpininkauti, kad problema (jeigu ji yra) būtų išspręsta kaip galima operatyviau.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.