Klausk teisininko: ar galima parduoti įkeistą būstą, kuriame gyvena vaikai?

Teismas išdavė leidimą už kreditą įkeisti namą, suteikė teisinį režimą (šeimos turtas), nes ten gyveno šeima su vaikais ir pensinio amžiaus motina, o dabar bankas šį turtą bando realizuoti per antstolius. Ar toks pardavimas yra teisėtas?

Į DELFI skaitytojo(-s) klausimą atsako antstolė Reda Stašenienė

Dvi medalio pusės

Ši istorija turi dvi puses. Iš pradžių jos herojaus tikslas buvo kreditas. Siekdamas jį gauti, asmuo prašo teismo leidimo įkeisti namą. Jam nesukliudo tai, kad name gyvena nepilnamečiai vaikai ir pensininkė motina. Po to, kai gauto kredito nepavyksta laiku grąžinti, atsiranda tikslas išsaugoti namą. Tada vaikus ir senyvą motiną jau siekiama paversti kliūtimi realizuoti įkeistąjį namą.

Galbūt žmogus tikėjosi kreditą grąžinti sėkmingai ir visai neplanavo tokios nepalankios įvykių eigos. Galbūt norėtųsi permesti atsakomybę teismui, leidusiam įkeisti šeimos turtą. Tačiau juk pasirašydamas kredito sutartį ir įkeisdamas savo nekilnojamąjį turtą hipoteka asmuo pats sutiko, kad nesėkmės atveju su kreditoriumi bus atsiskaitoma realizuojant namą. Jis netgi privalėjo pateikti teismui įrodymus, kad šeima ir nepilnamečiai vaikai turės kur gyventi, jei įkeičiamos patalpos būtų parduotos. Imperatyvus draudimas visais atvejais įkeisti būstą, kuriame gyvena vaikai, reikštų draudimą vaikų turinčioms šeimoms gauti banko paskolas.

Kreditas – ne dovana

Banko reikalavimas priverstinai realizuoti namą, kur glaudžiasi nepilnamečiai, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pernelyg nuožmus. Bet suteikiant kreditą turtas tam ir yra įkeičiamas – jis tampa garantija, kad bankas galės susigrąžinti paskolintus indėlininkų pinigus tuo atveju, jeigu kredito gavėjas neatsiskaitys. Nuo kredito sutarties pasirašymo įkaito davėjui (skolininkui) paliekama teisė naudotis įkeistu turtu, o kreditorius įgyja teisę į priverstinį įkeistojo turto realizavimą savo naudai.

Iš įkeisto turto išieškoma supaprastinta tvarka. Siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kreditoriaus reikalavimai tenkinami ne ginčo tvarka, t. y. nesikreipiant dėl skolos išieškojimo į teismą. Pagal Civilinio kodekso 4.192 str. skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų per hipotekos sandoryje nustatytą terminą, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo, o šis įrašas gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Civilinio proceso kodekso 754 str. įtvirtinta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.

Supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka yra užtikrinamas greitas ir koncentruotas hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimas tais atvejais, kai įkeitimu užtikrinto reikalavimo skolininkas dėl vienokių ar kitokių priežasčių tinkamai neįvykdo. Antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas turtas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu gali būti parduodamas iš viešųjų varžytinių, perduodamas kreditoriui administruoti, perleidžiamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn.

Įstatymai gina ir skolininko interesus

Pagal Civilinio kodekso 4.1941 str. skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę bet kuriuo metu nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipoteką tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę. Taip pat jis turi teisę prašyti sustabdyti išieškojimą iš hipotekos objekto įvykdydamas prievolės dalį ir kitų teisių.

Viena iš galimybių išsaugoti įkeistą turtą – iki varžytynių pradžios parduoti jį skolininko pasiūlytam pirkėjui Civilinio proceso kodekso 704 str. nustatyta tvarka. Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka skolai ir jos išieškojimo išlaidoms visiškai padengti, varžytynės nebevykdomos. Skolininko iniciatyva turtas gali būti parduodamas jo šeimos nariams arba kitiems asmenis, sutariant su jais dėl galimybės laikinai gyventi tokiame būste ar vėliau jį atpirkti.