Klausk teisininko: ar galime atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos?

Gyvename 8 butų name, šildymo sistema yra bendra, tačiau nekokybiška. Jei lauke yra 20 C, tai bute – 16 C, nors langai plastikiniai, sienos iš lauko apšiltintos, vandens temperatūra iš bendro šildymo sistemos ne visada 30 C. Mes norime savo lėšomis atsijungti nuo bendros katilinės, tačiau dalis kaimynų nesutinka. Patarkite, ką daryti, nes bute tiesiogine ta žodžio prasme šąla 4 metų, ir vos 2 mėnesių kūdikis.

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Arūnas Žlioba.

Iš klausimo neaišku, ar problema ta, kad norite atjungti visą namą nuo esamos šildymo sistemos ir dalis kaimynų nesutinka, ar kaimynai nesutinka dėl to, kad būtent Jūs atsijungtumėte nuo esamos šildymo sistemos. Todėl trumpai pakomentuosime abi situacijas.

Pirmuoju atveju, nėra teisėtų priemonių priversti savininką pakeisti šildymo sistemą jo privačioje nuosavybėje prieš jo valią, nebent yra daugiabučio administratoriaus ar daugumos butų savininkų sprendimas.

Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (patvirtintas LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297), norint atjungti viso daugiabučio namo šildymo sistemą, daugiabučio namo valdytojas (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) turi organizuoti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti pastato šildymo būdą.

Tuomet valdytojas privalėtų savivaldybės institucijai pateikti: prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui pastato inžinerinėms sistemoms pertvarkyti; nustatyta tvarka priimtą savininkų sprendimą ir pavedimą valdytojui; pasirinkto šilumą tieksiančio juridinio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti šilumnešį; daugumos atjungiamo objekto bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinius pritarimus projekto sprendiniams.

Tačiau reikia įvertinti, kad principinis mažumos butų savininkų priešinimasis šildymo sistemos rekonstrukcijai gali sukelti vengimą mokėti už rekonstrukcijos kaštus, trukdymą jos vykdymui bei su tuo susijusias rekonstrukcijos įgyvendinimo problemas ar net teisminius ginčus.

Todėl galbūt Jums geresnis variantas būtų pakeisti esamą šildymo sistemą dalyje daugiabučio butų (sekcijoje), kurių savininkai sutinka su rekonstrukcija, laikantis įstatymų reikalavimų. Tokiu atveju daugiabučio namo šildymas būtų vykdomas mišriu būdu.

Norint tai atlikti reikia, kad daugiabučio namo valdytojas suorganizuotų bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priimtų sprendimą ir leistų pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis.

Tuomet valdytojas privalės savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui bei privalomai su prašymu pateikti: priimtą sprendimą ir pavedimą valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštišką sutikimą; pageidaujančių atsijungti savininkų įsipareigojimą vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; kitą pasirinktą šilumnešį tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes; pageidaujančių atjungti savininkų įsipareigojimą pakeisti šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose; daugumos atjungiamo objekto bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams.

Taigi, kaip matote, teisėtas kelias sušilti daugiabutyje yra pakankamai sudėtingas ir ilgas. Tačiau „vamzdžio nupjovimas“ taip pat ne išeitis.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.