Atsako teisininkas Aleksandras KOVALEVSKIS:
Kai nepilnamečiai vaikai sulaukia pilnametystės, tai vaikų teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikams esant nepilnamečiams, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo.
Tokiu atveju vienas iš tėvų turi teisę ir toliau vykdyti priverstini išieškojimą, nes teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas iki pilnametystės, nėra iki galo įvykdytas (yra susidaręs įsiskolinimas). Tai, kad nepilnamečiai vaikai sulaukė pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese, įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas.
Teismas, vykdomojoje byloje gautus vaikų prašymus dėl vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, turi išspręsti CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka – kaip išieškotojo reikalavimą nutraukti procesinį atstovavimą. Tokiu atveju teismas turi vadovautis bendrąja taisykle dėl atstovo įgaliojimų pasibaigimo atstovaujamajam panaikinus įgaliojimą (CK 2.147 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2.148 straipsnis).
Jeigu kreditoriai – pilnamečiais tapę nepilnamečiai vaikai – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus (vieno iš tėvų) ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas.
Todėl jūs kaip pilnamečių vaikų motina ir toliau galite būti laikoma tinkama išieškotoja vykdomojoje byloje dėl išlaikymo, o taip pat turite teisę iš buvusio sutuoktinio priverstine tvarka išieškoti ir gauti išlaikymo įsiskolinimą.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.