Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba.
Informuojame, kad teisine prasme „greitieji“ kreditai nelaikomi asmens pajamomis.
Visų pirma kalbant apie pajamas, akcentuojame, kad yra lingvistinė ir teisinė „pajamų“ sampratos. Lietuvių kalbos žodynas pateikia žodžio „pajamos“ bendrinę reikšmę (lingvistinę). Kaip nurodoma žodyne, pajamomis laikomos paimamos ir gaunamos lėšos.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas patikslina pajamų sampratą teisine prasme. Pagal šio straipsnio 2 straipsnio 14 punktą, fizinio asmens pajamomis laikomos pozityvios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus 8 tipų gyventojo gaunamą naudą.
Įstatymo 2 straipsnio 18 punkte detalizuojama, kokios pajamos laikomos pozityviomis pajamomis, o įstatymo 9-15 straipsniai įtvirtina specialias nuostatas, taikomas siekiant nustatyti tam tikro pobūdžio pajamas.
Sistemiškai aiškindami įstatymo nuostatas pažymime, kad teisine prasme pajamomis laikoma tik ta dalis gyventojo gaunamų ar paimamų lėšų, kurias jis gauna už savo veikimą (darbus, paslaugas, perleistas teises, dalyvavimą juridinio asmens veiklose ir pan.). Beveik visuomet šios pajamos ar nauda gaunama asmens nuosavybėn.
Vadovaudamiesi išdėstytais motyvais darome išvadą, kad „greitųjų“ kreditų pagrindu nėra gaunama piniginių lėšų, kurios pagal LR gyventojų pajamų įstatymą yra laikomos pajamomis.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.