Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.
 
Teisę atpirkti parduotą nekilnojamąjį turtą pardavėjas turi tuo atveju, jei yra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su atpirkimo teise.

Pagal šią sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę.

Pardavėjas atpirkimo teisę turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis numato ilgesnį šios teisės terminą, jis sutrumpinamas iki penkerių metų.

Jeigu sudaryta įprasta nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis (be atpirkimo teisės), tai pardavėjas atpirkti parduodą turtą gali tik tuo atveju, jei turto pirkėjas sutinka jį parduoti atgal pardavėjui.

Aleksandras Kovalevskis
Parduodamo daikto kaina nustatoma šalių susitarimu.

Pirkėjui nesutinkant atgal pardavėjui parduoti nekilnojamąjį turtą, teisinių priemonių jį priversti sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį nėra.

Šalims patartina derėtis dėl atpirkimo sutarties sąlygų, o pardavėjui siūlyti pirkėjui patrauklią nekilnojamojo turto atpirkimo kainą.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)