Klausk teisininko: ar įmanoma susigrąžinti antstolio areštuotus pinigus?

Išėjęs iš darbo užsiregistravau darbo biržoje. Po dviejų dienų nuėjau į parduotuvę, norėjau atsiskaityti kortele už maisto produktus, bet paaiškėjo, kad sąskaitoje nebėra lėšų – antstolis jas areštavo. Ar įmanoma susigrąžinti areštuotus pinigus? Ar – bent dalį jų?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako antstolis Dalius Traigys.

Panašių situacijų pasitaiko dažnai. Ir į jas patekę, ir norintys niekada nepatekti, gali sau padėti labai paprastu būdu: kuo greičiu pateikdami antstoliui informaciją apie gaunamų lėšų kilmę.

Kodėl antstoliai kartais nuskaičiuoja pinigų sumas, iš kurių skolos neturėtų būti išieškomos? Todėl, kad daugeliu atvejų antstoliai neturi duomenų apie skolingo žmogaus sąskaitoje esančių lėšų kilmę. Informaciją apie kliento gaunamas lėšas ir sąskaitos išrašą bankai gali pateikti tik gavę rašytinį antstolio paklausimą. Tokios procedūros ilgokai užtrunka.

Neabejoju, kad taip nutiko ir klausimo autoriui. Žmogus nesuskubo pranešti antstoliui, kad išėjo iš darbo ir gavo išeitinę išmoką. Todėl ir vyko standartinis skolos išieškojimo procesas. Antstoliui neturint informacijos apie piniginių lėšų kilmę, nebuvo pritaikyta įstatyme įtvirtinta išimtis, kad išeitinės išmokos priskiriamos pinigų sumoms, iš kurių išieškoti negalima.

Vis dėlto tam tikrais atvejais numatytos išimtys nėra taikomos. Išlaikymo išmokos (dažnai vadinamos alimentais), arba kompensacijos už sveikatai padarytą žalą yra išieškomos ir iš socialinio draudimo pašalpų ar išmokų, įskaitant išeitines išmokas. Tačiau ir šiuo atveju susidariusiam įsiskolinimui dengti kas mėnesį panaudojama tik dalis išmokos ar pašalpos.

Ką daryti? Turbūt jau supratote, kad patyrus panašių nepatogumų reikėtų skubiai informuoti antstolį. Banko sąskaitos išrašas ar kitas lėšų kilmę patvirtinantis dokumentas – tai viskas, ko reikia, kad antstolis galėtų nedelsdamas spręsti klausimą dėl visų ar dalies lėšų grąžinimo, jeigu skola ar jos dalis buvo išieškota iš lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas. Tiesa, svarbu kreiptis į antstolį ir informaciją pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui deinos. Šių veiksmų neatlikus, galimybių susigrąžinti pinigus mažėja, kadangi lėšos gali būti jau paskirstytos ir pervestos išieškotojams.

Kam atitenka antstolių išieškotos lėšos? Didžioji dalis paskirstytų lėšų tikrai atitenka ne antstoliams, kaip rašo DELFI skaitytojas. Antstoliai išieško skolas pagal reikalavimus kreditorių, siekiančių susigrąžinti jiems priklausančias pinigines lėšas pagal teismo ar kitų institucijų patvirtintas prievoles.

Būtent kreditoriams ir pervedama didžioji dalis išieškotų lėšų, o antstoliams skaičiuojamos tik vykdymo išlaidos – nustatyto dydžio mokesčiai už priverstinio išieškojimo procedūras. Visiems skaitantiems paskutinį sakinį linkiu tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, kad netaptumėte antstolių klientais prieš savo norą.

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.