Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant. Ši nuostata taikoma vaikams, kurie gimė po Pilietybės įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2011 m. balandžio 1 d. (2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas Nr. XI-1196). Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
Pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nurodytų vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą. Taigi, vaikas (asmuo, neturintis 18 metų), kurio abu tėvai (arba vienas iš tėvų) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo jo gimimo vietos.
Asmenys, gyvenantys užsienyje, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kreipiasi tiesiogiai atvykę ar per pasiuntinį į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas arba Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Į Migracijos departamentą užsienyje gyvenantys asmenys gali kreiptis ir registruotu paštu. Jeigu asmuo prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės ir prie jo pridedamus dokumentus pateikia registruotu paštu ar per pasiuntinį, asmens parašas prašyme dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turi būti patvirtintas notaro.
Kreipiantis dėl vaiko pilietybės turi būti pateikiama:
1. Tėvų (vieno iš tėvų) rašytinis laisvos formos prašymas.
2. Civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvoje arba Konsulinės įstaigos užsienyje išduotas vaiko gimimo liudijimas arba jo nuorašas.
3. Jei vaikas turi kitos valstybės pilietybę – turimą pilietybę patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas.
4. Tėvų pilietybę patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai.
5. Tėvų teisinį statusą kitoje šalyje patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai (jei šeima gyvena
kitoje šalyje).
Kitose valstybėse išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti, o jų kopijos - patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka arba valstybės tarnautojo, priimančio dokumentus. Prašymai bei dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka arba priimančio dokumentus valstybės tarnautojo.
Asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ar įgyvendinimo, dėl vaikų pilietybės kartu su atitinkamais dokumentais pateikia Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (Vilnius, Šventaragio g. 2) arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso 3.167 straipsnį, kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Tačiau, siekiant išvengti situacijų, kai pavardė sukelia žmogui nepatogumų, daugelis valstybių įtvirtina teisines priemones, leidžiančių asmeniui pasikeisti šiuos savo tapatybės elementus. Ne išimtis ir Lietuva.
Jūsų atveju gimus berniukui pavardė galėtų būti pakeista remiantis asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklėmis (patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111; nauja redakcija Žin., 2008, Nr. 126-4823).
Vienas iš pagrindų, kada leidžiama pasikeisti pavardę, yra turimos pavardės forma neatitinka to asmens lyties, kadangi pavardės pakeitimo atveju, pasirinkta pavardė turi atitikti asmens lytį, negali prieštarauti gerai moralei ar Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Dėl pavardės pakeitimo reikia kreiptis į pareiškėjo (t. y. asmens, kuris kreipiasi) gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti, keičiant vardą ar pavardę:
1. Užpildytą nustatytos formos prašymą (paprastai šį prašymą galima užpildyti pačioje Civilinės metrikacijos skyriuje);
2. Pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
3. Dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo prašymą pakeisti pavardę;
4. Civilinės būklės aktų įrašų (kuriuose, gavus leidimą, būtų keičiamas vardas ar pavardė) įregistravimo liudijimų originalus;
5. Kitus dokumentus patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas pildomas, keičiamas ar taisomas.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.