Ar teisėtai elgiasi kolegija, reikalaudama sumokėti pritaikytą nuolaidą – juk prieš pradedant studijas manęs niekas neklausė, ar noriu, kad man būtų pritaikyta nuolaida?
Į DELFI skaitytojo klausimą atsako „Norvilis & Kalainyte Legal Services“ teisininkai.
Mokslo ir studijų santykiai pasižymi visuomeninio reikšmingumo, aktualumo bei socialinio jautrumo savybėmis, ir yra ypač svarbūs visai visuomenei. Minėtos savybės lemia tai, kad šie santykiai yra ginami įstatymuose įtvirtintais teisės principais.
Nuotolinių studijų sutartis laikoma paslaugų sutartimi, kadangi šia sutartimi aukštoji mokykla (šiuo atveju kolegija) kaip paslaugos teikėja įsipareigoja sudaryti studentui sąlygas vykdyti studijų programą, atitinkančią studijuojamos krypties turinį, pobūdį ir praktinio taikymo galimybes, užtikrinti dėstomos studijų programos kokybę ir sudaryti studentui sąlygas įgyti atitinkamos krypties išsilavinimą, o studentui, visiškai įvykdžius studijų programą – išduoti aukštojo koleginio mokslo diplomą.
Nuotolinių studijų studentas, kaip paslaugos gavėjas, savo ruožtu įsipareigoja vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laiku mokėti mokestį už studijas, t. y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Akivaizdu, kad kolegija, kaip paslaugos teikėjas, yra šios srities profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios studentas negali kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia aukštosios mokyklos pareigą veikti studento interesais.
Civilinio kodekso (CK) 6.718 str. 1 d. nustatyta, kad paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento, o šiuo atveju, nuolatinių studijų studento interesus. Taigi įstatymas įtvirtina studento interesų prioriteto principą prieš aukštąją mokyklą, su kuria buvo sudaryta studijų sutartis, nes paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai.
Nuotolinės studijos – tai toks studijų būdas, kai studijų turinį lengvai galima pasiekti neatvykus į universitetą, o pasitelkus informacines, komunikacines ar ryšio technologijas, nes prieiga prie medžiagos yra atvira bet kuriuo metu, taigi studijuoti galima ir namuose. Nuotolinės studijos Lietuvoje gali būti laikoma alternatyva ne tik įprastinėms paskaitoms laiko neturintiems studentams, bet ir dėl tam tikrų priežasčių negalintiems į Lietuvą atvykti studentams.
Besimokantysis gali pasiekti studijų medžiagą nuotoliniu būdu, bendrauti ir bendradarbiauti su bendramoksliais, atlikti užduotis, studijų padaliniams leidus – atsiskaityti už studijų rezultatus, teikti grįžtamąjį ryšį bei klausimus, gauti paramą iš dėstytojo nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į nuotolinių studijų apibrėžimą, akivaizdu yra tai, ko iš paslaugų tiekėjo (universiteto ar kolegijos) tikisi sutartį sudaręs studentas: pirma, turėti galimybę už studijų dalykus atsiskaityti nuotoliniu būdu, antra, pasirinkti, ar praktiką atlikti Lietuvoje, ar užsienio valstybėje, kurioje gyvena, bei trečia, turėti prieigą prie visos studijų dalykų medžiagos.
Tai reiškia, kad nuotolinių studijų studentas, tinkamai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad ir kolegija sąžiningai ir tinkamai vykdys sutartį ir sudarys visas įmanomas sąlygas aukštojo mokslo diplomą įgyti nuotoliniu būdu, t. y. nekels studentui reikalavimų privalomai grįžti į Lietuvą tam, kad pastarasis galėtų atlikti praktiką.
Šiuo atveju nuotolinių studijų studentas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš nuotolinių studijų sutarties, kas yra pagrindas reikalauti kolegijos civilinės atsakomybės (CK 6.256 str.), o taip pat ir sudarytą sutartį apskųsti, nes kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o laiku jų neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius.
Jei kolegija nuotolinių studijų studentui taikė nuolaidą už pirmuosius studijų metus, būtina įvertinti aplinkybių visumą ir nustatyti, ar studijų sutartyje minima nuolaida studentui buvo pritaikyta dėl to, kad aukštoji mokykla tikėjosi, jog studijos bus tęsiamos visą studijų laikotarpį, ar tokia nuolaida yra fiktyvi.
Esant situacijai, kai studijų nuolaida pritaikyta manant, jog studentas visą studijų laikotarpį naudosis kolegijos paslaugomis, todėl kolegija suteikė nuolaidą pirmiesiems studijų metams, ši suteikta nuolaida laikytina tiesioginiais kolegijos nuostoliais, todėl studentui nutraukus sutartį prieš terminą, pastarasis privalo atlyginti kolegijai nuostolius už naudojimąsi paslaugomis laikotarpiu pritaikytas nuolaidas.
Kita vertus, būtina įvertinti ir nuotolinių studijų kainą visu sutarties laikotarpiu, t. y. paprašyti kolegijos pateikti patvirtinančius dokumentus įrodančius, kad minėta 450 Eur suma iš tikrųjų buvo sumažinta pirmųjų nuotolinių studijų metų studijų įmoka.
Jei kolegija negali to patvirtinti, studijų sutartyje nurodyta nuolaidos suma negali būti laikoma kolegijos nuostoliais ir toks reikalavimas turi būti laikomas nepagrįstu.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.