Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė.

Vykstant fizinio asmens bankroto procesui yra įgyvendinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriam turi pritarti fizinio asmens kreditoriai.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme yra įtvirtinta, kad plane turi būti nurodytos lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą.

Akivaizdu, kad fizinio asmens kreditoriai yra suinteresuoti gauti kuo didesnį savo finansinio reikalavimo patenkinimą, todėl siekia, kad į fizinio asmens mokumo atkūrimo planą būti įtraukta kuo didesnė fizinio asmens gaunamų lėšų, iš kurių būtų atsiskaitoma su kreditoriais, suma.

Darbo kodekse numatyta, jog darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Taigi darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę.

Pažymėtina, jog priverstinio vykdymo procese negalima išieškoti iš sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Tačiau akcentuotina, kad priverstinio vykdymo proceso negalima tapatinti su fizinio asmens bankroto procesu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto procese, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Pabrėžtina, jog įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo.

Šiuo atveju kreditorius turi teisę prašyti, kad dalis bankrutuojančio fizinio asmens gaunamų pajamų už komandiruotes būtų įtrauktos į fizinio asmens mokumo atkūrimo planą ir iš jų būtų mokama fizinio asmens kreditoriams.

Tuo tarpu fizinis asmuo turi turi teisę įrodinėti, kad visi gaunami dienpinigiai ar jų dalis yra būtinosios išlaidos būsto, kelionės, ryšių ir degalų išlaidoms kompensuoti, todėl iš jų negali būti atsiskaitoma su kreditoriais.

Taigi kiekvienoje fizinio asmens bankroto byloje turi būti individualiai sprendžiama dėl dalies dienpinigių įtraukimo į mokumo atkūrimo planą ir iš jų vykdomo atskaitymo su kreditoriams.

Rasa Vaičekauskytė
Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu rasa@rasavaicekauskyte.lt.

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)