Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas, advokatas Linas Kuprusevičius
Baudžiamojo proceso kodekso normos reglamentuoja, kad liudytojo asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) yra saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Praktikoje tai realizuojama visų proceso dalyvių anketinius duomenis saugant atskirame segtuve ar bylos tome. Prokurorui perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, asmens duomenys perduodami atskirai nuo bylos medžiagos.
Bet kuriam ikiteisminio tyrimo dalyviui, taip pat ir įtariamajam ar jo gynėjui, yra draudžiama susipažinti su proceso dalyvių asmens duomenimis, saugomais atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ta pati nuostata galioja ir baudžiamąją bylą perdavus teismui.
Taigi, teisės aktai saugo Jūsų asmens duomenis nuo jų atskleidimo įtariamajam ar kitiems pašaliniams asmenims. Baudžiamajame kodekse netgi yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, paskelbimą bei panaudojimą. Už šias nusikalstamas veikas numatytos bausmės iki trejų metų laisvės atėmimo.
Su liudytojo asmens duomenimis baudžiamojo proceso metu galimybė susipažinti yra suteikta tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui.
Aišku, praktikoje šis subjektų ratas yra kiek platesnis. Ikiteisminio tyrimo institucijose, prokuratūroje ir teismuose be paminėtų subjektų dirba ir raštinės darbuotojai, sekretoriai, padėjėjai, kurie turi galimybę susipažinti su proceso dalyvių asmens duomenimis, nes šie duomenys nėra įslaptinami LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, jie neturi slaptumo žymų ir jiems nėra taikoma įslaptintų dokumentų siuntimo, registravimo, laikymo ir saugojimo tvarka, nustatyta teisėsaugos institucijose ir teismuose.
Anonimiškumo taikymas baudžiamajame procese nepriklauso vien tik nuo asmens valios. Liudytojas gali prašyti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną taikyti jam anonimiškumą, tačiau tam turi būti įstatyme nustatytos sąlygos.
Anonimiškumas liudytojui gali būti taikomas, jeigu:
- gresia realus pavojus liudytojo ar jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams;
- liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese;
- ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo.
Kad liudytojui būtų taikomas anonimiškumas, turi egzistuoti visos aukščiau paminėtos sąlygos. Tačiau net ir nustačius pagrindą liudytojui taikyti anonimiškumą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar turi patikrinti, ar liudytojas neturi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų, ar liudytojas nebuvo anksčiau teistas už melagingų parodymų davimą, ar liudytojas dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį. Ir tik jeigu nėra šių aplinkybių liudytojui gali būti taikomas anonimiškumas.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog esant duomenų, kad tam tikrų liudytojo duomenų atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių jo, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisėms ir teisėtiems interesams ir šių teisių ir interesų apsaugai užtikrinti pakanka dalies duomenų apie liudytoją slaptumo, gali būti taikomas dalinis anonimiškumas. Dalinio anonimiškumo atveju nebūtina, kad egzistuotų sąlygos, reikalingos visiško anonimiškumo taikymui.
Dalinio anonimiškumo būdu gali būti įslaptinami liudytojo vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, profesija, darbo ar mokymosi vieta, giminystės ryšiai, taip pat kiti liudytojo duomenys, išskyrus duomenis apie liudytojo santykius su įtariamuoju.
Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos galite kreiptis el. paštu: linas.kuprusevicius@cobalt.legal.