Klausk teisininko: ar pardavęs reklamą savo „YouTube“ klipuose nepažeisiu įstatymų?

Reguliariai keliu vaizdo turinį į „YouTube“ portalą. Turiu šiokią tokią auditoriją, kuri yra pasiskirsčiusi visame pasaulyje. Mano turinys – pagreitinta medžiaga, nufilmuota važiuojant automobiliu ir vieno žymaus atlikėjo radijo laidos muzika.

Galvoju apie idėją savo medžiagoje rodyti reklamą, tačiau ne „Google“ partnerystės principu, o konkrečiai siūlant ją įmonėms, tarkime, mano vairuojamo automobilio gamintojui „Audi“. Tačiau, kaip jau minėjau, man nepriklauso autorinės teisės į muzikos takelį mano vaizdo klipuose.

Retkarčiais atlikėjai susisiekia su manimi prašydami išimti jų teises pažeidžiantį klipą, arba klipas būna užblokuojamas įvairiose šalyse automatiškai, arba užblokuojamas tik garso takelis. Kol kas jokiais ieškiniais niekas „nesisvaido“, tačiau komercializuoti savo 3 metus brandintą kanalą bijau vien dėl nežinios, ar neturėsiu dėl to teisinių problemų.

Toks ir būtų mano klausimas – kokia yra rizika įsivelti į teisines problemas dėl nepilnai man priklausančio skaitmeninio turinio naudojimo komerciniais tikslais?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ vadovaujantysis partneris advokatas Arūnas Žlioba.

Kurdamas video medžiagą ir talpindamas ją viešoje erdvėje privalote nurodyti garso takelyje naudojamos dainos, dainos žodžių ar muzikos autorius. Jeigu gyvendamas ir veikdamas Lietuvoje Jūsų pasirinktu būdu sieksite komercializuoti savo projektą, vienareikšmiškai anksčiau arba vėliau turėsite teisinių problemų.

Panašiais atvejais problemos pasireiškia tokios medžiagos (ar net viso projekto) transliacijos uždraudimu ir / arba žalos atlyginimu teismine tvarka.

LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 52 str. numatyta, kad atlikėjas, nepaisant jo išimtinių turtinių teisių, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitiems asmenims, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą.

Atlikėjas turi teisę reikalauti, kad naudojant atlikimą ar jo įrašą jis būtų įvardytas kaip atlikėjas, ir prieštarauti dėl atlikimo ar jo įrašo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl atlikėjo garbei ar reputacijai galinčio padaryti žalos bet kokio kito kėsinimosi į atlikimą ar jo įrašą.

Įstatymo 52 str. 2 d. nurodyta, kad atlikėjo asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims.

Atlikėjas turi išimtines teises leisti arba uždrausti: 1) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kuriais pats atlikimas yra radijo ar televizijos laida; 2) įrašyti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą; 3) atgaminti atlikimo įrašą; 4) padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą; 5) platinti atlikimo įrašą arba jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat juos importuojant ir eksportuojant.

Be kūrinio autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui leidžiama atgaminti teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio egzempliorių tik išimtinai savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais. Autorių turtinių teisių perdavimas ir licencijų išdavimo tvarka numatyta LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 60 str., todėl linkime ja pasinaudoti pradedant komercinę veiklą.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.