Klausk teisininko: ar parduodant nuosavybę turi dalyvauti ir sutuoktinis?

Administracinis pastatas savininkei priklauso nuo 2008 m., o 2010 m. jis buvo „priduotas“, tais pačiais metais savininkė ištekėjo ir parašė įgaliojimą viską tvarkyti savo vyrui. Ar parduodant dalį patalpų kitam fiziniam asmeniui būtina dalyvauti abiem sutuoktiniams, ar pasirašant pardavimo–pirkimo sutartį pakanka savininkės?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ teisininkė Indrė Volkavičiūtė .

Civilinio kodekso (CK) 3.32 str. numato galimybę vienam sutuoktiniui įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Pagal įstatymą sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį tvarkyti ne tik turtą, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, bet ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kaip yra ir šiuo atveju.

Žinotina, kad turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis gali naudotis, jį valdyti bei disponuoti savo nuožiūra, išskyrus turtą, pripažintą šeimos turtu. Kadangi buvo paminėta, kad nekilnojamasis turtas yra administracinis pastatas, greičiausiai jis nebūtų laikomas šeimos turtu, todėl apribojimai juo disponuojant netaikytini.

CK 3.97 str. 4 d. numato, kad vienas sutuoktinis turi teisę įgalioti kitą sutuoktinį tvarkyti turtą, kuris yra jo (pirmojo sutuoktinio) asmeninė nuosavybė. Tokiu atveju sutuoktinių tarpusavio turtiniams santykiams taikomos šio kodekso antrosios knygos normos, reglamentuojančios atstovavimo teisinius santykius.

Atsakant į pateiktą klausimą, laikysime, kad minimas įgaliojimas yra notarine tvarka patvirtintas galiojantis įgaliojimas, suteiktas nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Tokiu atveju, parduodant dalį nekilnojamojo turto kitam asmeniui, pirkimo–pardavimo sutartį pasirašyti gali ir vien tik įgaliotas sutuoktinis.

Pažymima, kad tuo atveju, jeigu tokio pobūdžio įgaliojimas nėra patvirtintas notariškai, sandoriai atstovaujamojo vardu negali būti sudaromi, o sudarytieji gali būti pripažinti negaliojančiais.

Jeigu atstovo teisės įgaliojime nėra aiškiai apibrėžtos, tuomet jis gali atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.