Klausk teisininko: ar parduodant sodo namelį reikės mokėti 15 proc. GPM mokestį?

2003 m. pirkome sodo sklypą, po metų pradėjome statyti sodo namelį ir šiemet pridavėme Registrų centrui. Turime žemės sklypo pirkimo-perdavimo aktą nuo 2003 m., taip pat nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kur pažymėta, kad statybos pradžia 2004 m., statybų pabaigos – 2016 m. Ar šiuo atveju reikės mokėti 15 proc. GPM parduodant sodo namelį su žeme?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Arūnas Žlioba.

LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato atvejus, kai gyventojo pajamos parduodant nekilnojamąjį turtą nėra apmokestinamos 15 proc. mokesčio tarifu. Pajamų mokesčio lengvata iki 2011 m. sausio 1 d. įsigytai žemei ar kitam nekilnojamajam daiktui taikoma, jei žemė ar kitas nekilnojamasis daiktas, kurį savininkas parduoda, jo nuosavybėje buvo ne trumpiau kaip trejus metus.

Tačiau 2010 m. lapkričio 23 d. pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, parduodant žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą, kuris įsigytas po 2011 m. sausio 1 dienos, mokesčio lengvata taikoma tuo atveju, jei parduodančiojo (savininko) nuosavybėje jis buvo penkerius metus.

O nuo 2016 m. sausio 1 d. pajamų mokesčio lengvatos taikymo nekilnojamajam turtui, išlaikytam nuo jo įsigijimo iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, 5 metų terminas buvo pailgintas net iki 10 metų.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad Jūsų nuosavybės teisė į sodo sklypą yra išlaikyta 13 metų, taigi pardavus žemę nuo gauto pelno Jums nereikės mokėti 15 proc. pajamų mokesčio.

Kalbant apie sodo namelio pardavimą matome, kad statybos pabaigos metai yra 2016 m. ir tik šiais metais Jūs užregistravote sodo namelį Registrų centre. Taigi nuosavybės teisė į sodo namelį dar nėra išlaikyta 10 metų, todėl pardavus sodo namelį 15 proc. pajamų mokesčio reikėtų mokėti už skirtumą tarp turėtų išlaidų statant sodo namelį ir gauto pelno pardavus sodo namelį.

Pavyzdžiui, Jūsų išlaidos sudarė 8000 Eur, o parduodate už 10 000 Eur, Jūsų pelnas šiuo atveju yra 2000 Eur, taigi nuo šios 2000 Eur sumos Jūs turėtumėte mokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Tačiau reikia pažymėti, kad 10 m. „išlaikymo“ reikalavimas taikomas kito nei gyvenamasis būstas (gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpiui. Pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta, nėra apmokestinamos.

Taip pat pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta buvo trumpesnį nei 2 metus laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito gyvenamajam būstui, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigyti, taip pat yra neapmokestinamos.

Pažymėtina, kad ši lengvata taikoma, jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn tik gyvenamasis būstas (individualus namas, sodo namas, butas gyvenamajame ir negyvenamajame pastate, atskiras kambarys su bendro naudojimo patalpomis ir pan.), įskaitant gyvenamajam būstui priskirtą žemę.

Taigi, jeigu esate būsto savininkas ir pastaruosius 2 metus deklaravote savo gyvenamąją vietą parduodamame sodo namelyje, Jums nereikės mokėti 15 proc. pajamų mokesčio. O jei deklaravote savo gyvenamąją vietą parduodamame gyvenamajame būste mažiau kaip prieš 2 metus, ir tada Jums nereikės mokėti 15 proc. pajamų mokesčio, jei per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo įsigysite kitą gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruosite savo gyvenamąją vietą.

Kitais atvejais 15 proc. mokesčio tarifas turės būti mokamas nuo skirtumo, kurį sudaro išlaidų ir pelno santykis. Todėl visada verta turėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, t. y. PVM sąskaitomis faktūromis, grynųjų pinigų priėmimo kvitais ar kt.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.