Klausk teisininko: ar paskola iš artimųjų gali būti traktuojama kaip dovana?

Planuoju įsigyti nekilnojamąjį turtą ir dalį sumos pasiskolinti iš artimųjų. Ar tokia paskola traktuojama kaip dovana, ar kaip paskola? Ar ji turi būti kažkaip įforminama, kada tokia paskola turėtų būti deklaruojama VMI? Ar skolinamus pinigus turėčiau deklaruoti tik aš, ar ir artimieji?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Girdziušas ir partneriai“ advokato padėjėja Ernesta Strankauskė

Paskolos instituto tikslas visai kitoks nei dovanojimo. Paskola negali būti traktuojama kaip dovana ir dovana niekada nebus traktuojama kaip paskola. Esminis skirtumas tas, kad paskola yra atlygintina, o dovana yra neatlygintina.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnis).

Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str.).

Taigi jeigu planuojate pasiskolinti dalį pinigų iš artimųjų, kad įsigytumėte nekilnojamąjį turtą, tuomet turėsite rašytis paskolos sutartį. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str.).

Paskolos gavėjui atsiranda pareiga deklaruoti palūkanas tuomet kai paskolos gavėjas yra sutartyje įsipareigojęs mokėti palūkanas arba jeigu paskolos gavėjas patenką į Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2 str. išvardintų gyventojų sąrašą.

Pirmu atveju, jeigu paskolos davėjui yra mokamos palūkanos, tuomet paskolos gavėjas nuo palūkanų Valstybinei mokesčių inspekcijai turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį 15 procentų ir likusią sumą – paskolos davėjui. Pavyzdys: Paskolos davėjas paskolina 10 000 eurų su 5 proc. metinių palūkanų norma. Paskolos gavėjui atsiranda pareiga deklaruoti 500 (10 000*5/100=500) Eur metinių palūkanų ir nuo 500 eurų sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, t. y. 75 Eur, ir likusią 425 Eur sumą sumokėti paskolos davėjui.

Paskolos davėjui atsiranda pareiga deklaruoti palūkanas, jeigu jis patenką į Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2 str. išvardintų gyventojų sąrašą.

Pateikiamas advokato padėjėjos komentaras yra bendrojo pobūdžio. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu: [e-mail]

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta