Klausk teisininko: ar paskolos laiduotoja gali būti baudžiama už paskolos nemokėjimą?

Mano sesuo 2008 m. buvo laiduotoja imant 30 tūkst. litų paskolą iš „Swedbank“. Paskolos gavėjas tuo metu dirbo Norvegijoje. Ilgą laiką jis mokėjo paskolą, tačiau praėjusiais metais tai daryti nustojo ir bankas jį padavė į teismą.

Pradžioje buvo pasiūlyta taikos sutartis, tačiau, mano žiniomis, jis nemėgino nieko su banku susitarti, tad bankas padavė jį antstoliams.

Paskolos gavėjas šiuo metu gyvena ir dirba Lietuvoje. Mano sesuo gyvena Europos Sąjungos valstybėje ir kaip laiduotoja gauna taip pat viso proceso dokumentus. Šią vasarą planuoja grįžti atostogų į Lietuvą. Ar jai atskridus į Lietuvą jos nesuims už tai, kad paskolos gavėjas nemoka paskolos ir ji neatsakė nieko į paskolos gavėjo padavimą į teismą?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisines paslaugas teikiančios UAB „Principo reikalas“ direktorius Irmantas Lengvinas.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja materialiai atsakyti asmens už kurį laiduoja kreditoriui jeigu tas asmuo neįvykdo visos ar dalies savo prievolės. Taigi kreditorius turi teisę sutarties vykdymą nukreipti į laiduotoją tik paskolos gavėjui nevykdant paskolos sutarties.

Kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį teismui, dėl skolos priteisimo solidariai iš paskolos gavėjo ir laiduotojo civilinei bylai pasibaigus pagal byloje priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą teisme gauti vykdomąjį raštą, o gautą vykdomąjį raštą pateikti vykdyti pasirinktai antstolių kontorai.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 166 str. nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius, o Baudžiamojo kodekso 254 str. nustato, kad tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje nevykdymas yra vertinamas kaip teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis nevykdymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įvardinti LR BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys požymiai:

a) asmuo turi žinoti apie civilinės bylos nagrinėjimą ir joje priimtą teismo sprendimą, kuriame nurodytus įpareigojimus privalėjo įvykdyti;

b) asmuo turi nevykdyti teismo sprendimo be pateisinamų priežasčių, nesant objektyvių kliūčių, tyčia.

Taip pat, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 620 str. 3 d. nustato, kad vykdant kitus (teismo) sprendimus, kada skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, išieškotojo prašymu antstolis gali priimti patvarkymą skelbti skolininko paiešką per policiją, jeigu išieškotojas pateikia duomenis, kad jam nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, ir sumoka nustatyto dydžio paieškos išlaidas.

Suėmimas yra kardomoji priemonė, kuria siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimo skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus.

Jeigu įvardintoje situacijoje yra priimtas teismo sprendimas, dėl skolos priteisimo iš laiduotojo, o kreditorius yra pateikęs pareiškimą ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo laiduotojos nevykdančios teismo sprendimo atžvilgiu arba prašymą antstoliui skelbti skolininko paiešką per policiją laiduotojas grįžęs į Lietuvą gali būti sulaikytas apklausai, o po apklausos paleistas. Suėmimas tokio pobūdžio bylose, Lietuvos Respublikos teismų praktikoje nėra taikomas.

Asmuo, žinojęs apie civilinės bylos nagrinėjimą ir joje priimtą teismo sprendimą, kuriame nurodytus įpareigojimus privalėjo įvykdyti ir šio sprendimo tyčia nevykdė be pateisinamų priežasčių, o sprendimo vykdymui nebuvo kliūčių teismo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, o asmens nubaudimas neatleis jo nuo tolesnio teismo sprendimo vykdymo.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.