Klausk teisininko: ar paveldėsiu vyro turtą po jo mirties?

Norėčiau sužinoti dėl turto paveldėjimo. Gyvenu antroje santuokoje nuo 2000 m., turiu du sūnus iš pirmos santuokos, vyras taip pat turi du sūnus, vaikai gyvena savarankiškai turi savo šeimas. Tuokiantis 2000 m. tik vienas mano sūnus buvo nepilnametis (16 m.).

Testamento nėra, nors vyras tvirtina, kad po jo mirties teisiškai butas priklausys man,o sodyba su pastatais – jo vaikams. Visas šis turtas iki santuokos buvo vyro, nors keičiant butą gyvenome kartu, bet nebuvome susituokę. Ar mirus mano vyrui paveldėčiau dalį šio turto?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas.

Patarčiau nesijaudinti, nes Civiliame kodekse palikėją pergyvenusiam sutuoktiniui numatyta speciali apsauga, kuri neišvengiamai užtikrina, kad jis nebus pašalintas iš paveldėjimo.

Civilinio kodekso 5.13 straipsnis nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Pateiktame klausime nurodyta, kad miręs sutuoktinis turi du sūnus, todėl Jūs paveldėtumėte vieną ketvirtadalį palikimo.

Jūs ir kiti įpėdiniai privalote per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties dienos) kreiptis į paskutinės mirusiojo palikėjo gyvenamosios vietos notarą, kuris nurodomas Notarų rūmų internetiniame puslapyje www.notarurumai.lt/index.php/lt/notarai.

Notaras išduos paveldėjimo teisės liudijimą nurodydamas minėtas paveldimo turto dalis, tačiau įpėdiniai pas notarą gali sudaryti susitarimą dėl palikimo padalijimo, kuris atitiktų Jūsų nurodytą mirusiojo sutuoktinio valią, išreikštą žodžiu. Įpėdiniai gali notarine sutartimi susitarti, kas paveldi konkretų turtą ir šiuo atveju turto vertė neprivalo atitikti Civilinio kodekso 5.13 straipsnyje nustatytas proporcijas.

Manome, kad įpėdiniai, vadovaudamiesi geros moralės principais, turi gerbti palikėjo valią, nors ji ir buvo išreikšta tik žodžiu ir teisiškai neįpareigoja. Tik įpėdiniams nesutarus dėl palikimo padalijimo būdo, galima kreiptis į teismą.

Teisminiai ginčai tarp įpėdinių reikalauja daug psichologinių pastangų, gali būti nepriimtini etikos požiūriu, nes ginčo dalyviai kartais turi atskleisti ir asmeninio pobūdžio neviešinamą informaciją, todėl patarčiau turtą pasidalinti taikiai.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.