Į DELFI skaitytojos klausimą atsako teisines paslaugas teikiančios UAB „Principo reikalas“ direktorius Irmantas Lengvinas.
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nustato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.194 str. 1, 3 d. nustato, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.
Žvelgiant iš istorinės pusės į šį teisinį klausimą būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2004-11-11 redakcijoje buvo nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui.
Tačiau 2007 m. gegužės 7 d. Konstitucinis Teismas šią įstatymo nuostatą pripažino prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl prieštaraujantys konstitucijai teisės akto straipsniai buvo panaikinti, o 2013 m. birželio 20 d. šis teisės aktas buvo papildytas nauju 3.1921 straipsniu, kuris yra ypač aktualus klausimo autorei ir nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Tai reiškia, kad klausimo autorė sulaukusi pilnametystės ir toliau mokydamasi vidurinėje, profesinėje ar aukštojoje mokykloje (jeigu tai yra pirmasis asmens išsilavinimas) įgijo teisę kreiptis į teismą, dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo (ne ilgesnio kaip 36 mėn. laikotarpio, nuo kreipimosi į teismą dienos) priteisimo iš tėvų.
2011 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonėms įsigyti reikalingos lėšos ir pan.
Be to, turi būti įvertinamas pilnamečio turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), protingų galimybių jas gauti išnaudojimas.
Pareiškėjai kreipiantis į teismą reikėtų tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką – nurodyti prašomą priteisti išlaikymo sumą ir jo mokėjimo tvarką, prie ieškinio pridedamais dokumentiniais įrodymais pagrįsti ieškinio pagrindą – išlaikymo būtinumą pareiškėjai ir tėvų galimybes prisidėti prie išlaikymo.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.