Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ adv. padėjėja Julija Viktorija Flis.
Pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnį, vienas iš tėvų, kuris yra apdraustas Ligos ir motinystės socialiniu draudimu, turi teisę į motinystės pašalpą. Šiuo draudimu draudžiamas fizinis asmuo, kuris pats moka ar už jį mokamos, arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šiuo konkrečiu atveju, motina apie 10 metų gyvena ir mokosi Ispanijoje, todėl Valstybinio socialinio draudimo teritoriniai skyriai išmokų nei motinai, nei vaikui nemokės, kadangi ji nėra apdrausta Ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką bei finansavimą Lietuvoje reglamentuoja LR Išmokų vaikams įstatymas. Tačiau, svarbu paminėti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims.
Vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsniu, nėščiai moteriai, pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, skiriama 2 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio vienkartinė išmoka (šiuo metu 260 Lt). 11 BSI dydžio (1430 Lt) vienkartinė išmoka kiekvienam gimusiam vaikui skiriama, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys, t. y. deklaruoti ir gyvena Lietuvoje.
Išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos vienam iš vaiką auginančių tėvų. Šiuo atveju, motina vienkartinę išmoką vaikui galėtų gauti deklaravusi savo ir vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pažymėtina, kad dėl šios išmokos turi būti kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.
• nuo gimimo iki 2 metų - 0,75 BSI dydžio (97,50 Lt) per mėnesį;
• nuo 2 iki 7 metų - 0,4 BSI dydžio (52 Lt).
Primename, kad šie išmokų dydžiai vaikui taikomi Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Šioje situacijoje išmoka vaikui negalima, nes motina pajamų Lietuvoje negauna ir nėra nuolatinė šalies gyventoja.
Pareiškėjai prašymus dėl piniginės socialinės paramos gali teikti ir elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos interneto svetainėje www.spis.lt arba atitinkamos savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyryje pagal išankstinę registraciją.
Jeigu nors vienas iš vaiko tėvų dirba ar gyvena ES šalyje, skiriant išmokas vaikams ir nustatant teisę į išmokas vaikams, vadovaujamasi ne tik LR Išmokų vaikams įstatymu, bet ir atitinkamais reglamentais. Nustatant teisę į išmoką vaikui skirtingose valstybėse narėse, pirmenybė mokėti išmoką šeimai nustatoma vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo taisyklėmis.
Pateiktoje situacijoje, vadovaujantis Tvarkos aprašo 7.6 punktu, jeigu vaikui tėvystė nenustatyta, o vaiko motina gyvena Ispanijoje, neužsiima darbine veikla ir negauna valstybinio socialinio draudimo pensijų nei Lietuvoje, nei Ispanijoje, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.