Klausk teisininko: ar privalau Lietuvoje deklaruoti pajamas, jeigu čia nuolatos negyvenu?

Prieš 8 metus išvykau iš Lietuvos ir deklaravau savo išvykimą. Esu Lietuvos pilietė, mokesčius moku Prancūzijoje. Ar sutinkamai su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis esu „nenuolatinis Lietuvos gyventojas“? Jei taip, ar reiškia, kad kai kurias pajamas turiu vistiek deklaruoti Lietuvoje?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako „Norvilis & Kalainyte Legal Services“ teisininkai.

Nuolatinį ir nenuolatinį Lietuvos gyventojo statusą aptaria Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ). Šio įstatymo 4 straipsnis numato, jog nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas:

1. fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba;

2. fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba;

3. fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų, arba;

4. fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei GPMĮ 4 straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip, arba;

5. fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų. Į Lietuvą atvykusio gyventojo Lietuvoje išbūtos dienos skaičiuojamos remiantis Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūna ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklėmis.

Pažymėtina, jog nenuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tikslais yra toks gyventojas, kuris pagal aukščiau nurodytas GPMĮ 4 str. nuostatas nėra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog gyventojas, kuris nors ir atitinka GPMĮ 4 str. nuostatas, tačiau nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu:

1. užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos atstovybės administracinio-techninio arba aptarnaujančiojo personalo narys – ne Lietuvos Respublikos pilietis (išskyrus asmenis be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje), arba;

2. ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gauna tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas už darbą Lietuvoje iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio arba vietos valdžios, arba;

3. ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje vykdo tik individualią veiklą per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jo atvykimo į Lietuvą tikslas.

Taigi, vadovaujantis nurodytais kriterijais, jūs atitinkate nenuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, o nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vadovaujantis GPMĮ, turi deklaruoti šias pajamas:

1. per nuolatinę bazę Lietuvoje gautas individualios veiklos pajamas (nuolatine baze laikoma nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą, Lietuvoje išraiška);

2. ne per nuolatinę bazę Lietuvoje gautas B klasės apmokestinamąsias pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvoje (B klasės pajamos laikomos, jei jos nėra:

a) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;

b) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.):

2.1. pajamas už Lietuvoje esančio nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, gautas iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje;

2.2. su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas už veiklą Lietuvoje, gautas iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje;

2.3. sporto veiklos pajamas ir atlikėjo veiklos pajamas už veiklą Lietuvoje, gautas iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje;

2.4. pajamas už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, gautas iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje;

2.5. pajamas už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, kurios gautos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje.

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.