Klausk teisininko: ar privalau sumokėti mokesčius, priteistus už seniai parduotą sodybą?

Prieš dešimt metų pardaviau sodybą, pardavimo sutartį patvirtino notaras. Praėjusiais metais teismo sprendimu priteista išieškoti iš manęs 736 Lt už buitinių atliekų išvežimą iš seniai parduotos sodybos už laikotarpį, apie šį sprendimą sužinojau tik tada, kai mano sąskaitas 2013 m. rudenį užblokavo antstoliai.

Ką patartumėte daryti tokiu atveju ir ar galima tikėtis kokių nors kompensacijų ir iš ko? Gal tai „normali – darbinė“ situacija Lietuvos Respublikos teismų praktikoje?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatas Darius Ališauskas.

Sprendžiant iš nurodytų aplinkybių, galima manyti, kad 2004 m. pardavus sodybą, dėl kažkurios iš šalių kaltės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl sodybos savininku likote jūs.

LR Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Taigi, jei sutartis nebuvo įregistruota, jūs ja remtis ginče su buitines atliekas išvežančia bendrove negalite ir privalote su ja atsiskaityti (taigi teismo sprendimas yra teisėtas). Paminėtina, kad pareiga atsiskaityti su buitines atliekas išvežančia bendrove galėjo kilti ir sudarytos sutarties dėl šių paslaugų teikimo pagrindu, jei tokia sutartis buvo sudaryta ir, pardavus sodybą, nebuvo nutraukta.

LR Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu.

Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius. Taigi, įregistravus pirkimo-pardavimo sutartį, jūs galite pareikalauti jums padarytų nuostolių atlyginimo iš dabartinio sodybos savininko, t. y. asmens, realiai gavusio suteiktas atliekų išvežimo paslaugas. Šiuos nuostolius priteisti gali teismas.

Pažymėtina, kad norint tiksliai įvertinti situaciją būtina susipažinti su minėtu Kauno apygardos teismo sprendimu ir visa bylos medžiaga. Tik po jos analizės būtų galima spręsti ar yra pagrindo nesutikti su šiuo sprendimu, kodėl byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant ir ar yra galimybė prašyti atnaujinti jo apskundimo terminą arba atnaujinti procesą šioje byloje.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.