Klausk teisininko: ar teisėta filme naudoti mano automobilio vardinį numerį?

Norėčiau sužinoti, ar valstybinis automobilio numeris patenka į kategoriją duomenų, kurių be asmens sutikimo viešai skelbti negalima? Situacija yra tokia: ant automobilio uždėtas vardinis valstybinis numeris. Lietuviško kino kūrėjai be jokio paklausimo/sutikimo pasigamino minėto numerio dublikatą, kurį panaudojo filmavimo metu (numeris buvo pritvirtintas ant ypač neigiamų personažų automobilio ir rodomas viso filmo metu), filmą pradėjo rodyti kino teatruose. Ar šiuo atveju viskas yra teisėta?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Arūnas Žlioba.

Pagal įstatymą asmens duomenimis laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad automobilio valstybiniai numeriai laikytini asmens duomenimis, nes netiesiogiai gali būti siejami su konkrečiu asmeniu – atitinkamo automobilio savininku, o ypač – jei tie numeriai vardiniai, išskirtiniai.

Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis gina LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Kaip vykdomas šis įstatymas prižiūri ir kontroliuoja taip pat Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri nagrinėja asmenų skundus, pagal juos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų.

Pagal įstatymą asmens duomenys gali būti tvarkomi jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Taigi, duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys kitų asmenų. Tokiu atveju asmuo turi teisę pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai skundą dėl duomenų valdytojo veiksmų (neveikimo), kuriais pažeidžiamos šio įstatymo nuostatos, kuri išnagrinėjusi skundą ir nustačiusi pažeidimą gali pažeidėjui surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.

Pagal ATPK 21416 str., duomenų subjekto teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, pažeidimas – užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų.

Nustačius pažeidimą, asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, taip pat dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių šio įstatymo nuostatas, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Administracinio teisės pažeidimo byla tokiu atveju galėtų būti prijungta prie civilinės bylos dėl žalos atlyginimo ir būtų labai svarus neteisėtų veiksmų įrodymas .

Taigi, patartume pirma kreiptis Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, o gavus atsakymą – svarstyti, ar pareikšti ieškinį teisme.