O jeigu jie jį gautų, tai kokias papildomas teises turėtų jie ar jų vaikas? Gal tada tėvai galėtų be jokios baudžiamosios atsakomybės nupirkti savo vaikui energinių gėrimų? O gal netgi pats vaikas galėtų jų nusipirkti, parodant kasininkėms tą raštišką patvirtinimą?
Į DELFI skaitytojo laišką atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorė, advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis.
2014 m. gegužės 15 d. Maisto įstatymas papildytas nauju šeštu prim straipsniu, draudžiančiu parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus jaunesniems kaip aštuoniolika metų asmenims.
Tame pačiame straipsnyje įstatymų leidėjas energetinių gėrimų pardavėjams suteikė teisę bei pareigą kilus abejonių, kad asmuo yra jaunesnis nei aštuoniolika metų, pareikalauti iš perkančiojo energinius gėrimus asmens pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę patvirtinančio dokumento, energinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti energinius gėrimus. Įstatymas įsigaliojo nuo 2014 m. lapkričio 1 d.
2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 (15) straipsnis, įtvirtinantis administracinę atsakomybę ne tik energinių gėrimų pardavėjams už energetinių gėrimų pardavimą, bet ir kitiems asmenims, nupirkusiems ar kitaip perdavusiems jaunesniems nei aštuoniolika metų asmenims energinius gėrimus.
Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 225 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nagrinėti administracines bylas ir skirti nuobaudas asmenims, nupirkusiems ar kitaip perdavusiems energetinius gėrimus jaunesniems nei aštuoniolika metų asmenims yra įgalioti rajonų, miestų policijos komisariatų, nuovadų vadovai ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai. Pardavėjams už energinio gėrimo pardavimą jaunesniems nei aštuoniolika metų asmenims administracines nuobaudas gali skirti ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Bauda už energinių gėrimų pardavimą siekia nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Maisto įstatymo 2 straipsnio 20 punkte įtvirtinta, jog energinis gėrimas – nealkoholinis gėrimas, kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, arba kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino ir vienos ar kelių kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų (gliukurono laktono, inozitolio, guaranino, ginsenozidų, ginkmedžių ekstrakto, taurino ar kt.). Energiniame gėrime gali būti ir angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių, maisto priedų, vaisių sulčių ar augalų ekstraktų.
Taigi, administracinė atsakomybė asmeniui, pardavusiam, nupirkusiam ar kitaip perdavusiam jaunesniam nei aštuoniolika metų asmeniui nealkoholinį gėrimą kils tik tuo atveju, jei nealkoholinio gėrimo sudėtis atitiks Maisto įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodytą energinio gėrimo apibrėžimą.
Tiek Maisto įstatymo, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso analizė leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas neįtvirtino galimybės tėvams kreiptis į seniūniją dėl leidimo pirkti savo nepilnamečiui vaikui energinius gėrimus. Minėta, kad tėvams, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, gali kilti administracinė atsakomybė, jei jie nupirktų ar duotų savo nepilnamečiui vaikui gerti energinius gėrimus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.