Į klausimus atsako ir pataria antstolė Eurika Rulienė
Iki palikėjo mirties neišspręstas teisminis ginčas – ne kliūtis paveldimo turto apyrašui sudaryti. Jeigu ruošiamasi paveldėti turtą pagal apyrašą, jokiu būdu neverta atidėlioti procedūrų dėl ginčo teisme. Įpėdinio veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per Civilinio kodekso 5.50 str. nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (t. y., nuo palikėjo mirties dienos). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Po žmogaus mirties teismas sustabdo bylą, kol atsiras mirusiojo teisių perėmėjas ir bus sąlygos tinkamai išnagrinėti ginčą. Tik palikėjo nuosavybę perėmęs įpėdinis perima mirusiojo turėtas teises bei pareigas. Taigi, tik išsprendus palikimo priėmimo klausimus, teismas galėtų pakeisti bylos šalį ir tęsti ginčo nagrinėjimą. Įpėdinis jokiu būdu neprivalės pripažinti visų kreditorių reikalavimų ir turės teisę juos ginčyti. Juk gali būti, kad klausimo autoriaus senelis pagrįstai nesutiko mokėti iš jo reikalautų mokesčių. Tačiau ir kreditorius, sužinojęs, kad atsirado palikėjo įpėdinis ar įpėdinių, turės teisę reikšti jiems savo reikalavimus ginčo teisenos tvarka.
Per kiek laiko sudaromas paveldimo turto apyrašas? Gavęs įpėdinio pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas ne vėliau kaip per dvi savaites turi būti pateiktas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (per dvi savaites antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo nustoja galioti tačiau tas pats ar bet kuris kitas įpėdinis įgyja teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo). Kartais įpėdinio prašymu turto paveldėjimo byla perduodama kitam, ne palikimo atsiradimo vietoje veikiančiam notarui, tačiau tai nekeičia antstolio pasirinkimo tvarkos. Visais atvejais paveldimo turto apyrašą sudaro paskutinės palikėjo gyvenamosios vietos antstolis.
Į paveldimo turto apyrašą įtraukiamos ir ginčijamos palikėjo pareigos. Civiliniame kodekse nėra sąlygos, kad apyraše turi būti nurodomos tik įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažintos palikėjo teisės ir pareigos. Todėl pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką į apyrašą turi būti įtrauktos visos palikėjo skolinės teisės ir pareigos, neatsižvelgiant į tai, pasibaigęs ar ne jų įvykdymo terminas, ar dėl jų vyksta ar nevyksta ginčas, yra ar nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tokiais atvejais apyraše antstolis gali nurodyti, kad teisė ar pareiga yra ginčijama.
Išsamus duomenų pateikimas antstoliui – įpėdinio pareiga ir interesas. Teisingas paveldimo turto apyrašas įpėdiniui padeda išvengti nuostolių disponuojant paveldėtu turtu: jei palikėjo skolos viršytų paveldėto turto vertę, jų nereikėtų grąžinti iš asmeninio turto, nes už paveldėtas skolas būtų atsakoma tik paveldėtu turtu Bet jei įpėdinis nesilaiko įstatyme įtvirtintų pareigų (turto apyraše nurodo ne visą palikimą sudarantį turtą, nuslepia palikėjo skolininkus, nepapildo apyrašo sužinojęs apie neįtrauktas skolines teises ir pareigas ir kt.), jis tampa atsakingas už palikėjo skolas visu savo turtu. Tokiu atveju paveldimo turto apyrašas nebeatlieka tos teisinės funkcijos, dėl kurios jis būna sudaromas.
Sudarydamas turto apyrašą, antstolis nurodo visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą, paminėdamas jų vertę ir aplinkybes, reikalingas vertei nustatyti. Tai gali būti daikto kaina, įgijimo data, būklė, meninė ar antikvarinė vertė, individualūs daiktų požymiai (prekinis ženklas, gamintojas, spalva, pagaminimo data ir t.t.). Įtraukiant nekilnojamąjį turtą, įrašomi ir įvertinami visi to nekilnojamojo turto priklausiniai (pavyzdžiui, žemės sklypas ir jame esantys statiniai, pasėliai, vaismedžiai miškas).
Kaip įvertinamas į apyrašą įrašomas turtas? Teisės aktai nereglamentuoja konkrečių veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, sudarydamas paveldimo turto apyrašą. Taip pat nėra reikalavimo, kad vertindamas paveldimo turto būklę antstolis turėtų vykti į nekilnojamojo turto buvimo vietą. Todėl įprastai paveldimas turtas yra įvertinamas vidutinėmis rinkos kainomis. Bet jeigu antstoliui sudėtinga nustatyti kokio nors nekilnojamojo turto ar transporto priemonės vertę, kreipiamasi į turto vertinimo specialistus. Turto vertintojams surašius ekspertizės aktą ir įvertinus turtą užtikrinama, kad turto vertė nustatyta profesionaliai ir objektyviai.
Problemų gali kilti tada, kai antstolis, pasitikėdamas įpėdinio pateikta informacija ir nevykdamas į turto buvimo vietą, neįvertina ir į apyrašą neįtraukia palikėjo turėtų juvelyrinių dirbinių, paveikslų, buitinės technikos, grynųjų pinigų. Įpėdinis apyrašo pabaigoje turi pasirašyti priesaikai prilyginamą paliudijimą, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. Jeigu paaiškėja, kad dėl įpėdinio neapdairumo ar nesąžiningumo į apyrašą nebuvo įtraukti vertingi daiktai, toks paveldimo turto apyrašas nebeapsaugo įpėdinio nuo rizikos, kad palikėjo skolas gali tekti dengti ir savo turtu.