Klausk teisininko: dukra mane ignoruoja, ar galiu iš jos atimti paveldėjimo teisę?

Ar galima atimti paveldėjimo teisę iš savo dukters? Kur reikia kreiptis ir kokiu būdu ji atimama? Priežastis – visiškas tėvų ignoravimas.

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako „advokatas“ Tomas Vagnorius.

Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą arba sudarius testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 str.) (CK).

Atsakant į šį skaitytojo klausimą pažymėtina, jog „atimti“ paveldėjimo teisę dėl nurodytos priežasties galima tik sudarius testamentą (CK 5.19 str. 3 d. – „Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių“.) Kitais atvejais, LR CK nustatyta tvarka, nesudarius testamento, į palikimą dukra galės pretenduoti pagal įstatymą (LR CK 5.11 str.).

Testamentas gali būti oficialusis arba ameninis (LR CK 5.27 str.). Dėl testamento sudarymo geriausia kreiptis į advokatą, kuris patars testamento sudarymo klausimu, padės surašyti testamento tekstą, arba galima kreiptis į notarą (pagal notaro aptarnaujamą testatoriaus gyvenamąją vietą), jei testatorius reziduoja užsienio valstybėje – į Lietuvos Respublikos konsulinį skyrių atitinkamoje valstybėje. Minėti asmenys suteiks pagrindinę informaciją apie testamento surašymo, saugojimo bei registravimo taisykles.

Tiesa, CK numato ir kitus, rečiau pasitaikančius paveldėjimo apribojimo atvejus, kurie nurodyti CK 5.6 str. (Asmenys, neturintys teisės paveldėti), tačiau minėtoje normoje aptariami sudėtingesni atvejai, kuomet atimama paveldėjimo teisė, o išvardinti atvejai (situacijos) turi būti patvirtinti teismo:

I. Neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos šios aplinkybės:

1) tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę;

2) tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti;

3) apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti palikimo;

4) slėpė, klastojo ar sunaikino testamentą.

II. Įpėdinis nepraranda teisės paveldėti pagal šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, jeigu iki palikimo atsiradimo momento testamentas ar jo atitinkamos atskiros dalys nustojo galioti nepaisant įpėdinio veiksmų.

III. Nepaveldi pagal įstatymą tėvai po savo vaikų mirties, jeigu teismo sprendimu jų valdžia buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu nebuvo pasibaigęs ar panaikintas.

Daugiau ir tikslesnės informacijos, prašau teirautis el. paštu – [e-mail] arba www.advokatasvagnorius.lt.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.