Klausk teisininko: ką daryti, jeigu nusipirkus naudotą automobilį paaiškėja užslėpti defektai?

Nusipirkau naudotą automobilį ir kreipiausi į servisą, kur buvo atlikti remonto darbai. Serviso darbuotojai nustatė įvairių defektų. Kaip turėčiau elgtis tokioje situacijoje, nes pirkdama automobilį maniau, kad viskas yra tvarkoje, nes pardavėjas buvo atlikęs technine apžiūrą?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Girdziušas ir partneriai“ advokato padėjėja Ernesta Strankauskė.

Valstybinė kelių transporto inspekcija yra patvirtinusi trūkumų sąrašą, kurį pardavėjas privalo nurodyti sutartyje parduodant automobilį, ar tvarkinga yra stabdžių sistema, vairo mechanizmas, pakabos elementai, apšvietimo sistemos, dujų išmetimo sistemos, saugos sistemos. Pareiga nurodyti šiuos automobilio trūkumus išlieka pardavėjui, kuris tuo metu buvo savininkas.

Tačiau praktika rodo, kad vieni pardavėjai linkę nuslėpti automobilio trūkumus, kurie galimai mažintų jo vertę. Norint išvengti tokių atvejų reikėtų atlikti individualų ir nuodugnų automobilio patikrinimą, o tik po eksperto išvados pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį.

Tačiau ką daryti, tokiu atveju, kai pirma pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, o tik po to pirkėjas atlikęs individualų ir nuodugnų automobilio patikrinimą randa sutartyje neaptartų automobilio defektų? Ką daryti jeigu, pardavėjas atlikęs privalomą periodinį automobilio būklės patikrinimą, defektų nerado ir specialistai?

Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 189 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

Kadangi pirkėjas pirma įsigijo automobilį, o tik vėliau atliko individualų ir nuodugnų jo patikrinimą, ko pasėkoje buvo surasti minėti defektai, todėl įrodinėjimo pareiga tenka šaliai, kuri grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), t.y. pirkėjui.

Pirkėjas minėjo, kad pardavėjas atliko automobilio privalomąjį periodinį techninės būklės patikrinimą. Kelių transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros tikslas – identifikuoti transporto priemones ir įvertinti jų techninę būklę.

Apžiūros metu tikrinama, ar: įrašai pateiktuose dokumentuose atitinka faktinius duomenis; transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitinka susisiekimo ministro patvirtintus Techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms, gamintojo ir kitų teisės aktų reikalavimus; vienetinės gamybos ar perdirbtoms transporto priemonėms išduotose techninės ekspertizės pažymose nurodyta, kad transporto priemonė pagaminta ar perdirbta laikantis nustatytų reikalavimų; automobiliuose įrengtai suskystintų dujų kuro sistemai yra galiojantys dokumentai apie atliktą jos periodinį patikrinimą.

Kaip matote, šio privalomosios techninės apžiūros tikslas yra patikrinti, ar automobilis atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojamas. Tačiau tai nereiškia, ar šis automobilis atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje aptartą įsigyjamą automobilį.

Šiuo atveju pirkėjui reikėtų kreiptis į teismą ir savo interesus ginti teismo tvarka. Svarbu žinoti tai, kad pirkėjas turėtų įrodyti, jog automobilio defektai atsirado prieš jam įsigyjant jį.

Pateikiamas advokato padėjėjos komentaras yra bendrojo pobūdžio. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu: [e-mail]

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.