Į DELFI skaitytojo klausimą atsako UAB „Teisininkų biuras“ teisininkė Rita Rudnickaitė.
Jei planuojate dukrai dovanoti turtą, kurio vertė yra 14500 EUR ir didesnė, sandorį būtinai turi tvirtinti notaras (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.649 str. 2 d.). Jei suma neviršija nurodytos, bet yra didesnė nei 1000 EUR, sandoris turi būti rašytinės formos (LR CK 6.649 str. 1 d.).
LR CK 3.89 str. Nurodyta, kad asmeniniai sutuoktinių nuosavybei pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo;
2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;
3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);
4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;
5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai;
7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Taigi Jūsų dukrai dovanotas turtas santuokos nutraukimo atveju pripažįstamas jos asmeniniu turtu.
Remiantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 26 p. dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių neapmokestinamos.
Konsultacija yra bendro pobūdžio, tiksliau atsakyti galime tik asmeniškai, išsiaiškinę visą situaciją.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.