Klausk teisininko: ką daryti nusipirkus nekokybišką naudotą automobilį?

Nusipirkau automobilį, kurį prieš perkant nuvežėme patikrinti į servisą. Didelių gedimų jame nebuvo atrasta. Servise pasakė, jog reikės pasikeisti vieną tarpinę, pardavėjas taip pat teigė, jog viskas su mašina yra gerai. Po savaitės nuo automobilio pirkimo atsirado vairo mechanizmo gedimas, reikėjo keisti dar kelias tarpines, buvo pastebėtas veleno gedimas, pradėjo šokinėti variklio apsukos. Vien vairo mechanizmo remontas kainuoja 400 eurų. Servise šių gedimų nepastebėjo, o automobilio pardavėjas šiuos gedimus nuslėpė. Ką tokiu atveju reikėtų daryti?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis

Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai įstatyme apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama.

Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

Įstatymai numato pardavėjui pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir įstatymą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau, t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.

Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.

Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

Atkreiptinas dėmesys, kad, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Įstatyme įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti:

1) kad daiktas, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;

2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;

3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;

4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Įstatymuose nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Pavyzdžiui, automobilio variklio defektas teismų praktikoje yra vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutraukti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir iš pardavėjo reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir pateiktas faktines situacijos aplinkybes, nekokybišką automobilį įsigijusiam pirkėjui patartina kuo tiksliau nustatyti automobilio trūkumų mastą ir jų atsiradimo priežastis. Tik tiksliai nustačius visus automobilio trūkumus, pirkėjui rekomenduotina pasirinkti proporcingą jo pažeistų teisių gynybos būdą bei kreiptis į teismą arba vartotojų teises ginančias institucijas, jei automobilis buvo pirktas asmeniniams pirkėjo poreikiams tenkinti.

Pirkėjui šioje situacijoje taip pat patartina kreiptis į servisą, kuris tikrino automobilį prieš pirkimą ir nepastebėjo visų automobilio defektų, ir pareikšti pastarajam pretenziją dėl suteiktos netinkamos kokybės paslaugos.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis el. paštu [e-mail]