Situaciją komentuoja ir pataria Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Vitalis Milevičius.
Kodėl antstolio nustatoma laisvai disponuojama suma praktikoje dažnai nėra „laisva“?
Laisvai disponuojama suma nustatoma tam, kad dengiant skolas iš lėšų sąskaitoje, kiekvieną mėnesį žmogui liktų pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Jau trejus metus (nuo 2015 m. rugsėjo) veikia Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema, kuri padeda lėšas skolininkų sąskaitose apriboti automatizuotai. Pagal antstolių siunčiamus nurodymus sistema „žino“, kokia asmens lėšų dalis turi būti neliečiama ir apriboja tik tas lėšas, kurios viršija nustatytą laisvai disponuojamą sumą.
Deja, galimybes laisvai naudotis nustatyta lėšų dalimi vis dar varžo daugelio bankų vėlavimas reikiamai atnaujinti savo vidines informacines sistemas. Kol kas tik „Luminor“(buvusio DNB banko) klientai bei kai kurių kredito unijų klientai dalimi apribotos sąskaitos lėšų gali naudotis per elektroninę bankininkystę, atsiskaityti mokėjimo kortelėmis ir išsigryninti pinigų bankomate, o „Swedbank“ klientams leidžiama pasiimti laisvai disponuojamą (arba mažesnę) sumą bankomate.
Likusių bankų klientai atsiduria „technologijų spąstuose“: nors galimybė naudotis dalimi lėšų suteikiama, praktiškai tai beveik neįmanoma, jei lėšos „nepasiekiamos“ per elektroninę bankininkystę ar naudojantis mokėjimo kortele. Mažesniuose miestuose banko skyriaus gali ir nebūti, todėl norint pasiimti laisvai disponuojamą sumą grynais, tenka važiuoti į kitus miestus. Ligotiems ar vyresnio amžiaus žmonėms tai labai sunku.
Palengvinimai – nuo 2019 gegužės
Problemų turėtų sumažėti nuo 2019 m. gegužės 1 d., kai įsigalios Mokėjimų įstatymo pakeitimai. Įstatymas įpareigos mokėjimo paslaugų tiekėjus užtikrinti, kad areštuotos sąskaitos savininkas galėtų disponuoti nustatyto dydžio pinigų suma naudodamasis bent mokėjimo kortelėmis (išskyrus kredito korteles), o tais atvejais, kai mokėjimų paslaugų tiekėjas neleidžia mokėjimo kortelių, kitais būdais.
Kaip sau palengvinti skolų išieškojimo etapą jau dabar?
Svarbiausia – aktyviai bendradarbiauti su antstoliais. Laiku pateikta informacija apie finansinę padėtį gali padėti įvykdyti prievolę ir netaikant apribojimų sąskaitoms. Jeigu yra galimybė padengti išieškomą sumą iš darbo užmokesčio, pensijos ar kitų pajamų per šešis mėnesius, antstoliai neskuba areštuoti asmens sąskaitų. Juk ne apribojimai, o pinigų grąžinimas kreditoriui yra išieškojimo proceso tikslas.
Taip pat būtina operatyviai teikti duomenis antstoliams apie gaunamas ir net apie ateityje numatomas gauti lėšas, iš kurių skolos nėra išieškomos.
Pagal Civilinio proceso kodekso 739 str. išieškojimas negalimas iš tokių lėšų: valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; iš išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą; iš išeitinės išmokos; iš sumų, kurios mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; iš kompensacinių išmokų už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą; iš laidojimo pašalpų; iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą (šalpos pensijų, šalpos našlaičių pensijų ir kt.); iš kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.
Nors informaciją apie didelę dalį skiriamų pašalpų antstoliai gali patikrinti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, ne visi duomenys joje paskelbiami operatyviai. Gali būti, kad sistemoje duomenų dar nėra, o asmuo pašalpą jau gauna arba netrukus gaus keleto mėnesių pašalpas vienu metu ir jam bus pervesta didesnė pašalpų suma, negu vienam mėnesiui nustatoma laisvai disponuojama suma.
Todėl skolų turinčiam žmogui patartina pačiam pasirūpinti, kad jam pervedamų lėšų kilmę antstolis sužinotų kuo greičiau. Tai apsaugo nuo galimų nepatogumų ir skolingą žmogų, ir antstolio kontorą, kadangi išieškojimo procesas vyksta sklandžiai ir vėliau netenka rūpintis išieškotų pašalpos lėšų grąžinimu.