Klausk teisininko: kaip atgauti merginai nupirktus daiktus?

Draugaudamas su mergina jai išsimokėtinai nupirkau daiktų, po kiek laiko išsiskyrėme ir sutarėme, kad jie lieka pas ja, bet įmokas už juos mokės ji pati. Tačiau dabar yra sukauptas nemažas įsiskolinimas, o aš neturiu nei daiktų, nei jų dokumentų, viskas yra pas ją. O ji net nesileidžia į kalbas. Įsiskolinimą padengsiu pats, bet kaip atsiimti daiktus bei jų dokumentus (sutartis)?

Į DELFI skaitytojo laišką atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorė, advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis.

Dėkoju už klausimą. Jūsų aprašyta situacija susiklosto dažnai, tačiau, deja, nėra lengvai išsprendžiama. Į mūsų kontorą dažnai kreipiasi žmonės su panašiomis situacijomis. Ne retas atvejis, kai žmonės savo artimiems žmonėms duoda laikinai naudotis įvairius daiktus, arba paskolina pinigus, nepasirašydami jokios sutarties ar neužfiksuodami susitarimo jokiame raštelyje.

Paprasčiausias ir pigiausias būdas pamėginti išspręsti Jūsų aprašytą situaciją – pareikalauti Jūsų draugės grąžinti daiktus. Siūlytina neapsiriboti tik telefoniniu skambučiu, bet ir nusiųsti rašytinį prašymą grąžinti daiktus.

Jei Jūsų draugė „neina į kalbas“, tuomet Jums gali tekti kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos. Tačiau tam, kad nepatirtumėte bereikalingų išlaidų bylinėjantis, noriu atkreipti Jūsų dėmesį į keletą svarbių dalykų, nuo kurių gali priklausyti Jums palankus situacijos išsprendimas.

Taigi, jeigu nuspręstumėte kreiptis į advokatą ir/ar į teismą, svarbu įsivertinti, ar yra įrodymų (pavyzdžiui, ar teisme kažkas galėtų paliudyti), kad: (i) daiktai buvo perduoti Jūsų draugei arba kad Jūsų draugė turi šiuos daiktus; (ii) kad su drauge susitarėte, jog pastaroji mokės už daiktus.

Tuo atveju, jei nėra jokių įrodymų, kad daiktai buvo perduoti Jūsų draugei ar kad Jūsų draugė turi šiuos daiktus, tikėtis, jog teismas Jūsų naudai išspręs bylą, mano nuomone, nereikėtų. Paprastai tokiose situacijose kita šalis teigia, kad jokių daiktų negavo, apkaltindama ieškovą šmeižimu.

Nuo to, ar yra įrodymų, patvirtinančių daiktų perdavimą arba daiktų buvimą pas Jūsų draugę bei Jūsų susitarimą su drauge, priklausys ieškinio pagrindas – advokatas, įvertinęs įrodymus, gali Jums pasiūlyti apmokėti įsiskolinimą ir pateikti ieškinį reikalaujant priteisti iš Jūsų draugės Jūsų sumokėtą pinigų sumą arba pareikšti ieškinį dėl nepagrįsto turto gavimo.

Gali būti, kad advokatas, įvertinęs įrodymus, gali pasiūlyti kreiptis į policiją ar į prokuratūrą, tačiau labai dažnai toks kreipimasis nebūna vaisingas, nes policija ar prokuratūra atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Šiame trumpame atsakyme akcentuoju įrodymų svarbą, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis iš šalių reikalauja įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Įrodymų (jų pakankamumo ir sąsajumo) svarbą ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

DELFI skaitytojui dėl dokumentų (sutarčių) patarčiau kreiptis į pardavėją ir/ar į įmonę, kuri finansavo daiktų pirkimą. Šios įmonės turėtų turėti sutarčių antrus egzempliorius, kurių kopijas Jūs turite teisę gauti.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.