Į DELFI skaitytojo klausimą atsako antstolė Ilona Girdenienė
Lietuvoje užgyventos skolos iš lėšų sąskaitose išieškomos pagal mūsų šalies teisės aktus
Išskaitų iš skolininko pajamų dydžiai įtvirtinti Civilinio proceso kodekso 736 str. Jie priklauso nuo skolų skaičiaus ir nuo įsiskolinimo rūšies.
Tais atvejais, kai išieškoma daugiau kaip viena skola ir kai vykdomi socialiai jautrūs išieškojimai – išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas – iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 30 proc. pajamų.
Jeigu išieškoma tik viena skola ir ji nepatenka tarp minėtų kategorijų, tai iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 proc. gaunamų lėšų.
Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Turintiems išlaikytinių galimos lengvatos
Skolininkas, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, turi galimybę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 3 dalyje numatyta lengvata: antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis dalis, išskaitoma iš MMA viršijančių pajamų, gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui. Šią įstatymo normą ne visi skolininkai perskaito atidžiai, todėl noriu akcentuoti: joje kalbama apie galimybę mažinti išskaitas tik iš MMA viršijančių pajamų, bet ne iš visų pajamų.
Išskaitomų sumų dalys taip pat gali būti mažinamos teismo sprendimu, išdėstant skolos mokėjimą ilgesniam laikotarpiui, jeigu tam esama svarių priežasčių.
Skolos išieškomos iš pajamų, liekančių atskaičius mokesčius
Pagal Civilinio proceso kodekso 735 straipsnį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas).
Tai yra, skoloms padengti išskaitomos 20 proc., 30 proc. ar 50 proc. pajamų dalys yra apskaičiuojamos nuo skolininko pajamų dalies, likusios sumokėjus mokesčius.
Svarbu pranešti antstoliams apie gyvenamosios ir darbo vietos pasikeitimus
Civilinio proceso kodekso 644 str. skolų turinčius asmenis įpareigoja aktyviai domėtis išieškojimo proceso eiga ir nedelsiant pranešti antstoliams apie savo gyvenamosios vietos, buveinės ar darbo vietos pasikeitimus. Šis reikalavimas taip pat galioja ir išvykstantiems į užsienį.
Laiku nepranešantys apie išvykimą ir nenurodantys naujos gyvenamosios vietos, prisiima visą galimų neigiamų pasekmių riziką: gali būti skelbiama jų paieška siekiant nustatyti gyvenamąją vietą, tokie asmenys gali negauti antstolių siunčiamų dokumentų ir tokiu būdu prarasti galimybę skųsti jų atžvilgiu vykdomus procesinius veiksmus ir t. t.
Net ir esant toli nuo Lietuvos galima bendrauti su antstoliais elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis ir pasirūpinti, kad išieškojimo procesas vyktų sklandžiai. Tai galiausiai atsiperka, nes greičiau išieškota skola „neapauga“ didėlėmis delspinigių, palūkanų sumomis ir susikaupia gerokai mažiau vykdymo išlaidų.