Klausk teisininko: kaip elgtis, jeigu nusipirkai nekokybišką naudotą automobilį?

Nusipirkau BMW 2002 m. laidos. Pardavėjas tikino, kad su varikliu viskas gerai ir jis veiks dar ilgai, bet, manau, buvau apgautas. Kai su automobiliu parvažiavau namo, viskas lyg ir buvo gerai, bet patikrinus variklio alyvos lygį paaiškėjo, kad jo buvo daug daugiau nei leidžia gamintojas. Kai nupyliau alyvą iki reikiamos normos, prasidėjo problemos: variklyje nebėra reikiamo alyvos spaudimo ir atsirado iš variklio pašaliniai garsai. Ką dabar man daryti?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako Norvilis & Kalainyte Legal Services teisininkė Ernesta Kalainytė

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 6.431 (1) str. reglamentuoja motorinės transporto priemonės (toliau – Automobilis) pirkimo – pardavimo sutarties turinį, t. y. nurodo duomenis, kurie privalo būti nurodyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje.

Be šiame straipsnyje nurodomų privalomų duomenų (automobilio ridos duomenų, taip pat visų eismo ar kitų įvykių, kuriuose per penkerius metus dalyvavo automobilis), Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakyme Nr. 2B-231 „Dėl Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ detaliau aptaria, kas turi būti nurodoma automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. nurodyti kiti duomenys, kuriuos pardavėjas privalo nurodyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje.

Taigi, pirkėjas be minėtų CK privalomų duomenų apie automobilį, privalo automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti šiuos automobilio trūkumus (jei jų turi):

* stabdžių sistemos;

* vairo mechanizmo ir pakabos elementų;

* apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų;

* vairuotojų ir keleivių saugos sistemų;

* dujų išmetimo sistemos.

Remiantis tuo, akivaizdu, jog pardavėjas nėra įpareigotas informuoti pirkėją apie variklio trūkumus. Žinoma, šalys automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje gali susitarti ir dėl kitų sąlygų, įskaitant, bet neapsiribojant, galimybę nurodyti papildomus automobilio trūkumus, kurių teisės aktai neįpareigoja nurodyti sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, ar numatyti galimybę grąžinti perduotą automobilį lengvesniu keliu, nei tai numato teisės aktai ir pan.

Be to, CK 6.333 str. 2 d. numato, jog pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Pažymėtina, jog alyvos kiekio automobilio variklyje patikrinimui nereikia specialių žinių ar gebėjimų, todėl apdairus bei atsakingas pirkėjas automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu gali tai padaryti.

Taigi šiuo atveju jūs, kaip pirkėjas, siekdamas įsigyti tinkamos kokybės automobilį, turėjote galimybę automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu patikrinti, ar automobilio variklyje yra tinkamas kiekis alyvos, ir jei kartu su pardavėju nenumatėte papildomų sąlygų automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, tai neturėtų būti laikoma paslėptu trūkumu, kas sąlygotų pardavėjo atsakomybę už netinkamos kokybės automobilio pardavimą.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.